2 nuotr.Netoli Paryžiaus esančiame name remontuodamas rūsį vyras rado skeletą. Šis atradimas tapo senovinių kapinių, kuriose buvo palaidota dešimtys žmonių, kasinėjimų pradžia.
„Live Science" duomenimis, praėjusią žiemą vyras rado pirmąjį kapą. Pastaruoju metu vietoje dirba archeologai, kurie jau rado 38 palaidojimus.
Iš pradžių ekspertai manė, kad šioje vietoje nuo ankstyvųjų viduramžių buvo kapinės, nes čia kadaise stovėjo VII a. koplyčia, pastatyta dar senesnės pagoniškos šventyklos vietoje. Tačiau tada buvo rasti kiti seni palaidojimai.
Pasak mokslininkų, seniausias kapas šiose kapinėse datuojamas III a. po Kristaus ir atitinka vėlyvosios Romos imperijos laikotarpį, o paskutinis yra X-ojo a. Taigi kapinės buvo naudojamos apie 700 metų.
Dauguma kapų buvo įrengti lygiagrečiai vienas kitam. Tie, kurie mirė Romos imperijos eroje, buvo palaidoti ant nugaros mediniuose karstuose, kurie iki mūsų dienų supuvo. V-VIII a. kapuose dešimt žmonių buvo rasti palaidoti tam laikotarpiui būdinguose gipso sarkofaguose, kurie buvo suguldyti vienas šalia kito kaip vėduoklė.
Archeologai mano, kad unikalus radinys jiems leis išsiaiškinti, kokie žmonės gyveno šioje vietovėje vėlyvosios Antikos ir Viduramžių laikais bei kaip jų laidojimo tradicijos keitėsi laikui bėgant.
