6 nuotr.Japonija yra unikali šalis su labai intriguojančia ir išskirtine istorija. Be plačiai žinomų faktų apie dėl galingų taifūnų nepavykusius mongolų bandymus ją užkariauti ir apie 250 metų trukusį Edo laikotarpį, kai Japonija nebendravo su kitomis šalimis, šios šalies istorijoje yra ir daugiau įdomių faktų.
Japonai ilgai nevalgė mėsos
Septintojo amžiaus viduryje imperatorius Tenmu, laikydamasis budizmo principų, pagal kuriuos niekam neleistina atimti gyvybės, išleido įsaką, uždraudžiantį valgyti mėsą. Už jo nesilaikymą grėsė mirties bausmė, ir jis galiojo per 1200 metų. Pradėjus bendrauti su krikščionių misionieriais, XVI a. draudimas buvo panaikintas, ir japonai vėl pradėjo valgyti mėsą. Nors negalima sakyti, kad visi gyventojai tam pritarė, ypač vienuoliai.
Moteriškas kabukio teatras
Visi yra girdėję apie japonų kabukio šokio teatrą, kurio trupę sudaro vien vyrai. Bet buvo metas, kai kabukis buvo visiška dabartinio priešingybė - jame vaidino vien moterys. Kabukį įkūrė garsi šokėja Idzumo no Okuni, dažnai pasirodydavusi vilkėdama vyrišką kostiumą. Jos teatras labai išpopuliarėjo, bet Japonijos valdantiesiems merginų pasirodymai atrodė nepadorūs. Ir vienas skandalas, įvykęs spektaklio metu, tapo pretekstu uždrausti joms vaidinti. Nuo 1629 m. kabukio teatras tapo toks, koks dabar yra žinomas visiems.
Japonijos kapituliacija galėjo ir neįvykti
1945 metų rugpjūtį Japonija kapituliavo, apie tai per nacionalinį radiją pranešė imperatorius Hirohitas. Šis jo pareiškimas buvo įrašytas naktį, likus kelioms valandoms iki eterio. Nenorėjusių pasiduoti kariškių grupė, vadovaujama majoro Kendzio Hatanakos, įsiveržė į rūmus ir, žinodami apie įrašą, nusprendė jį sunaikinti. Bet įrašą pavyko išgabenti iš rūmų, taigi jie jo nerado. K.Hatanaka pamėgino pasinaudoti artimiausia radijo stotimi ir perduoti savo pranešimą, bet nepavykus to padaryti nusišovė.
Samurajui svarbiausia - jo kardas
Viduramžiais būdavo laikoma didžiule gėda, jeigu samurajui nepavykdavo priešininko nukirsti vienu smūgiu. Todėl samurajai būtinai išmėgindavo savo ginklą, ypač naują, prieš naudodami jį mūšyje. Paprastai tam būdavo naudojami nusikaltėlių kūnai arba negyvėliai. Bet kai kada jie griebdavosi kito būdo, vadinamo „cudzigiri“ (nužudymas kryžkelėje), kai aukomis tapdavo atsitiktiniai praeiviai, naktį sutikti kryžkelėje. Iš pradžių tokie atvejai buvo itin reti, bet palaipsniui virto rimta problema, ir 1602 m. Japonijos valdžia „cudzigiri“ uždraudė.
Šiurpūs japonų kareivių trofėjai
Legendinio karvedžio Tojotomio Hidejošio vadovaujama Japonijos armija paskutinį XVI a. dešimtmetį dukart užpuolė Korėją. Tie įsiveržimai buvo labai žiaurūs, žuvusių korėjiečių skaičius siekė milijoną. Iš pradžių japonai kaip trofėjus namo veždavosi nukirstas priešų galvas, bet tai buvo labai nepatogu. Tada vietoj galvų jie ėmė kolekcionuoti tik nukirstas ausis ir nosis. Tokių kraupių trofėjų Japonijoje susikaupė daugybė, iš jų net buvo pradėta kurti siaubą keliančius paminklus-kapavietes, kuriose tilpo dešimtys tūkstančių tokių trofėjų.
Charakiris kaltei išpirkti
Karui baigiantis, viceadmirolas Takidžiras Onišis (Takijiro Onishi), tikėdamasis dar pakeisti jo eigą, organizavo lakūnų kamikadzių būrius sąjungininkų lėktuvams ir laivams naikinti. Tapęs idėjiniu kamikadzių įkvėpėju, T.Onišis įsivaizdavo, kad tokia taktika pasės paniką ir privers amerikiečius nutraukti karą. Jo iliuzinės vilties aukomis tapo apie 4000 jaunų pilotų, tačiau T.Onišis, kaip tvirtino pats, buvo pasirengęs ir daug didesnėms aukoms. Bet Japonijai kapituliavus, T.Onišis staiga suvokė visą kamikadzių idėjos beprasmiškumą ir žiaurumą ir, norėdamas išpirkti savo kaltę, kitą dieną po kapituliacijos pasidarė charakirį, savo priešmirtiniame laiške atsiprašęs dėl jo kaltės žuvusių pilotų sielų ir jų šeimų.
Pirmasis iš japonų krikščionybę priėmė nusikaltėlis
35 metų nusikaltėlis samurajus Anžiras (Anjiro), per muštynes nužudęs priešininką, iš pradžių slapstėsi Kagošimos uoste Japonijoje, o paskui pabėgo į užsienį, Malaką. Ten jis pasikrikštijo, priimdamas vardą Paulas de Santa Fė, ir drauge su krikščioniu misionieriumi Fransisku Ksaveru išvyko į Japoniją. Tačiau jų misija nebuvo sėkminga ir netrukus jie išsiskyrė. Fransiskas vėliau buvo net kanonizuotas, o Anžiras, matyt, mirė pirataudamas ir po truputį buvo pamirštas.
Japonijoje prekybą vergais panaikino portugalai
Pirmųjų Vakarų šalių kontaktų su Japonija padarinys buvo vergų prekyba. Apie 1540-uosius metus portugalai supirkinėdavo japonus kaip vergus. Galop prekyba įgavo tokį mastą, kad japonai galėdavo net tapti portugalų vergų nuosavybe. Įkalbėtas krikščionių misionierių, Portugalijos karalius uždraudė japonus versti vergais, išleidęs atitinkamą įstatymą, bet portugalai kolonistai šį draudimą ignoravo. Tokia veikla piktinosi ir garsus politikas ir karvedys Tojotomis Hidejošis, ir 1587 m. jam pavyko sutramdyti vergų pirklius Japonijoje.
Japonės moksleivės dirbo medicinos seserimis
Karo pabaigoje, per tris mėnesius trukusius kruvinus mūšius Okinavoje žuvo beveik 100 tūkst. taikių gyventojų, tarp jų ir 200 vietos moksleivių, kurios buvo pašauktos dirbti karo lauko medicinos seserimis. Iš pradžių jos dirbo karo ligoninėje, bet bombardavimams dažnėjant buvo perkeltos į patį pragarą. Nepaisant vis didėjančio sąjungininkų pranašumo, joms buvo uždrausta pasiduoti. Kai kurios mergaitės žuvo, susisprogdinusios granatomis, kitos - mūšyje.
Japonai Antrojo pasaulinio karo metais kūrė atominę bombą
Grupė japonų mokslininkų fizikų 1941 m. pavasarį ėmėsi kurti branduolinį ginklą. Tačiau jiems nepavyko sėkmingai įgyvendinti šios programos. Nors jie ir turėjo visų būtinų žinių, tačiau labai trūko resursų. Ir neaišku, kaip būtų pakrypusi karo eiga, jeigu jiems būtų pasisekę įgyvendinti bombos kūrimo planą.
