Keistos praeities profesijos

Karaliaus maisto degustuotojas

Ar sutiktumėte darbo dieną praleisti tikrindami patiekalų ir gėrimų, patiekiamų ant jūsų darbdavio stalo, kokybę? Jus galima suprasti, nors ankstesniais laikais ši paklausi profesija vargu ar keldavo didelį entuziazmą. Politinių, asmeninių ir kitokių konkurentų atsikratymas įvairiais nuodais buvo toks dažnas reiškinys, kad priešų ir pavyduolių supamiems šio pasaulio galingiesiems tekdavo nuolatos naudotis tarnų ragautojų paslaugomis.

Karaliaus išvietės rūmininkas

Žmogus, einantis šias bjauriai skambančias pareigas, kurių oficialus pavadinimas yra „Jo Karališkosios Didenybės asmeninės išvietės rūmininkas“, buvo atsakingas už pagalbą monarchui šiam atliekant gamtinius reikalus. Tik nepamanykite, kad šis purvinas darbas buvo laikomas žeminančiu. Kaip tik priešingai, XVI-XVIII amžiuje einantysis šias pareigas - kilmingas laimės kūdikis - karaliaus rūmuose naudojosi neįtikėtina valdžia, pagarba ir autoritetu. Jam buvo prieinamos svarbios paslaptys ir jis net turėjo privilegiją baigti dėvėti karaliaus vilkėtus drabužius.

Berniukas mušimui

Ką daryti, jei reikia sudrausti jauną išdykusį princą, nors teisę bausti išlepintą įpėdinį turi tik karalius? Viskas labai paprasta - suraskite princui naują žaidimų draugą, kuriam galima uždrožti kiekvieną kartą, kai princas bjauriai elgiasi. Princas turės gėdytis, kad vietoj jo kenčia nekaltas bičiulis. Keista, bet kadaise tokia pareigybė reiškė papildomas privilegijas. Anglijos karalius Karolis I, XVII a. viduryje nubaustas mirties bausme, savajam mušimo berniukui Viljamui Miurėjui 1643 m. suteikė grafo titulą.

„Babilono bokštų“ kūrėja

Manote, kad šukuosena jums kai kada atima per daug laiko ir pastangų? Tuomet jums bus įdomu sužinoti, kad daugiausia pastangų šukuosenoms sukurti įdėdavo Senovės Romos gyventojos. Madingas pretenzingas šukuosenas iš smulkiausių garbanėlių, virtuoziškai sudedamų keliais aukštais, kurdavo tarnaitės vergės. Patenkinti madingųjų Romos gyventojų rafinuotą skonį nebuvo paprasta - tarnaitėms tekdavo dirbti su plaukų dažais, kurie tais laikais būdavo gaminami iš supuvusių dėlių, kalmarų rašalo, balandžių išmatų ir šlapimo.

Numirėlių grobikai

Skamba baisiai, bet tokia profesija egzistavo XIX a. Vystantis medicinai, mokslininkams ir gydytojams ėmė trūkti negyvų kūnų skrodimams atlikti. Medikams į pagalbą atėjo žmonės, gatvėse surinkdavę mirusių benamių kūnus ir parduodavę juos medicinos mokykloms. Tais laikais jų būdavo daugiau negu pakankamai.

Šauklys

Juos matėme kine, pavyzdžiui, vaikiškose pasakose. Šios specialybės žmonės turėdavo skelbti svarbiausias naujienas arba oficialius pareiškimus. O skelbti reikėdavo taip, kad miestiečiai išgirstų. Šaukliai dėvėdavo specialius drabužius ir skambindavo mažyčiu varpeliu. Šiandien jų funkciją perėmė radijas, televizija ir internetas.

Alchemikas

Šiuolaikiniams žmonėms alchemija dažnai kelia groteskišką asociaciją su pusiau pamišusiu viduramžių mokslininku, kurį užvaldė mintis auksu paversti viską, kas pakliūva po ranka. Tačiau alchemija nebuvo vien tik laiko švaistymas. Šiuolaikinės chemijos pradininkas Robertas Boilis (Robert Boyle) labai dažnai pasitelkdavo alchemikų mokslinius darbus savo veikalams papildyti.

Ledo kirtėjas

Kai nebuvo šaldytuvų, egzistavo pavojinga ledo kirtėjo profesija - žmonės išpjaudavo didžiulius ledo gabalus iš užšalusių upių ir ežerų ir parduodavo ledą ligoninėms, užkandinėms ir privatiems asmenims. Ledo kirtėjai dirbdavo labai sunkiomis sąlygomis, o traumos darbo vietoje buvo įprastos. Praėjusio amžiaus pradžioje technologijos išlaisvino žmones nuo šio darbo.

Šunų persekiotojas

Šios profesijos atstovams buvo pavesta pamaldų metu iš bažnyčių vaikyti šunis.

Barzdaskutys

Net iki XIX a. žmonės eidavo į kirpyklas ne tik nusikirpti plaukų arba nusiskusti barzdos. Be kirpimo ir skutimo, barzdaskučiai klientams padėdavo atsikratyti utėlių, sutvarstydavo žaizdas ir lūžius, atitaisydavo išnirimus, nuleisdavo kraują, gydydavo dantis ir net turėjo teisę daryti nedideles operacijas.

Žmogus žadintuvas

Tokia profesija egzistavo Anglijoje ir Airijoje pramoninės revoliucijos laikais iki XX a. 3-iojo dešimtmečio. Už keletą centų per savaitę žmogus žadintuvas kiekvieną rytą žadindavo užsakovą. Reikėdavo belsti į langą tol, kol klientas parodys, kad tikrai atsibudo.

Į viršutinių aukštų gyventojų langus būdavo mėtomi žirniai arba beldžiama bambukine lazda. Išradus žadintuvus toks darbas tapo neaktualus.

Kaminkrėtys

Tikro kaminkrėčio kasdienybė buvo mažai kuo panaši į pasakų personažų gyvenimą. Šalyse, kur krosnys būdavo kūrenamos didžiąją metų dalį, dūmtakiuose per žiemą susikaupdavo solidūs suodžių ir dulkių klodai. Kaminkrėčio darbo sąlygos buvo ne itin komfortiškos, dėl profesinių ligų retai kuris sulaukdavo solidaus amžiaus. Kai kada neturtingi tėvai už pinigus atiduodavo savo vaikus dirbti pameistriais su patyrusiu kaminkrėčiu: vaikui buvo lengviau įlįsti į siaurą užrūkusį dūmtakį. Kaminkrėčių Europos šalyse yra iki šiol! O kas valys dūmtakius senoviniuose namuose?

Fabriko skaitovai

Stengiantis paįvairinti nepaprastai monotonišką darbą prie fabrikų konvejerių, buvo samdomi skaitovai, kurie darbininkams garsiai skaitydavo grožinę literatūrą ir laikraščius. Visur paplitus radijo imtuvams, tokios profesijos būtinybė išnyko.

Žibintininkas

Seniau gatves apšviesdavo žibintai, kuriuose degdavo ugnis. Juos prižiūrėdavo specialiai paskirti žmonės. Jie kiekvieną vakarą uždegdavo žibintus, naudodami ilgas lazdas, o rytais užgesindavo. Šis darbas nereikalavo specialių įgūdžių, tik ištvermės, nes reikėdavo pėsčiomis nueiti didelius atstumus.

Telefono stoties operatorius

Iki XX a. 7-ojo deš. telefono stočių operatoriai rankomis sujunginėdavo linijas. Paprastai šį darbą dirbdavo moterys. Dabar telefonus turi visi ir šios profesijos nebereikia.

Mes, aišku, šypsomės skaitydami, kokių profesijų buvo anksčiau. Bet po kokių šimto metų žmonės taip pat šypsosis, išgirdę apie mūsų profesijas. Tarkim, bibliotekininkai. Specialistai mano, kad ši specialybė netolimoje ateityje išnyks. Atsiranda naujoviškų elektroninių prietaisų, į kuriuos galima atsisiųsti bet kokį kūrinį. Atsiradę kompiuteriai nušlavė daugybę mašininkių. Bet kuris vaikas dabar sugeba rinkti tekstą klaviatūra, o daugelis - net aklai. Rizikos zonoje atsidūrė ir paštininkai. Žinoma, jų dar yra - nešioja korespondenciją, pensijas. Bet visi rašome elektroninius laiškus, o pinigus galima išsiųsti ir į banko kortelės sąskaitą. JAV ir Europoje po truputį nyksta net pardavėjo ir kasininko profesijos - daugėja savitarnos arba užsakymų internetu.

Po 15-20 metų gali išnykti ir kai kurios šiandien aktualios profesijos. Darbo neteks daugybė transporto darbuotojų. Mašina su vairu ir pedalais iš susisiekimo priemonės virs absoliučia prabanga, prioritetą keliuose įgis nevairuojamos transporto priemonės. O vidaus ligų gydytojus pakeis robotai: jau dabar insultą 80 proc. tiksliau diagnozuoja kompiuteriai, o ne mokslų daktarai, turintys 40 metų stažą.


Spaudą uždedančios profesijos

Kariškis

Šie žmonės nuo jaunų dienų įpranta prie griežčiausios drausmės. Paprastai kariškiai „komanduoja“ namiškiams, o nepaklusniuosius priverčia klausyti. Atsargos kariškis - klasikinis namų tirono ir diktatoriaus pavyzdys. Psichologų nuomone, kariškių patiriamos asmenybės profesinės deformacijos tipas - toks, kurio neįmanoma įveikti. Karininkas - ne profesija, o gyvenimo būdas. Čia negelbsti net humoro jausmas, kurio, reikia pasakyti, kariškiai arba neturi, arba pernelyg specifinį.

Teisininkas

Teisininką pastebėsi iš tolo. Tvarkinga šukuosena, griežto stiliaus dalykinis kostiumas ir lagaminėlis - visai kaip Kianu Rivzas (Keanu Reeves) iš filmo „Velnio advokatas“. Be tokios oficialios išvaizdos, dauguma Temidės tarnų išsiskiria ir pabrėžtinai santūriu elgesiu. Tie žmonės labai tiksliai ir nuosekliai atsakinėja į klausimus ir mėgsta berti profesionalius terminus. Psichologų nuomone, teisininkų formalizmas nėra toks jau nekaltas. Teisės specialistų informuotumas gali peržengti leistinas ribas ir laikui bėgant jie tiesiog virsta nuobodomis.

Buhalteris

Kai kurie specialistai juokauja: buhalteris - tai diagnozė. Norėdamas pakeisti specialybę buhalteris, ko gera, turėtų įdėti gerokai daugiau pastangų negu bet kurios kitos profesijos atstovas. Daugelis žmonių tiek įsijaučia į dalykiškumą, kad pedantiškumą ir „aistrą protokolui“ perkelia į asmeninį gyvenimą. Buhalteriai viską daro teisingai, visokie kraštutinumai juos gąsdina ir kelia įtampą. Mokykloje jie mokosi labai gerai, baigia aukštąją mokyklą puikiu įvertinimu. Jiems labiausiai patiktų įsidarbinti ten, kur galėtų darbuotis iki pensijos. Buhalterių pedantizmas neretai pasireiškia ir šeimoje. Sutuoktiniui ar sutuoktinei jaudintis nereikia: šeimos biudžeto planavimas - patikimose rankose, o namuose visada bus tvarka ir švara.

Gydytojas

Gydytojo darbas yra nepaprastai atsakingas, o ekstremalios sąlygos taip pat uždeda savo antspaudą. Visiems žinomas medikų cinizmas tampa savotiška psichologine apsauga nuo baimės ir kasdienių ligonių kančių. Juodasis humoras, kurį gydytojas gali sau leisti kolegų draugijoje, automatiškai perkeliamas ir į artimąją aplinką, o tai gali užgauti aplinkinių jausmus. Kartais medikai taip įpranta slėpti emocijas, kad nenori pasakoti apie darbą ir savo išgyvenimus. Tragiškus įvykius kasdieniame gyvenime gydytojai priima spartietiškai ir net šiek tiek abejingai. Tačiau tariamas abejingumas iš tiesų yra pačių pasistatyta psichologinė užtvara.

Pardavimų vadybininkas

Šios profesijos atstovams reikia būti gudriems ir sumaniems. Mokėjimas įpiršti prastai perkamą prekę - tai tikras menas. O prasta prekės kokybė verčia gudrauti ir apsimesti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"