Kaip estai pelnė šlovę Holivude?

Kinas Estijoje - populiari pramoga

Pasak Estijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Tomo Kuko (Toomas Kukk), estai yra kino gerbėjai, o kino populiarumas vis auga. „Estai mėgsta kiną ir jį renkasi žiūrėti kino teatruose, nes didžiausiuose Estijos miestuose kino teatrai yra modernūs, turi skaitmeninę kino rodymo įrangą ir siūlo įvairų repertuarą, rodo sėkmingus estiškus vaidybinius filmus bei pasaulinės sėkmės sulaukusius užsienio filmus“, - sako ambasadorius.

T.Kuko teigimu, estų kino pasaulis įvairiapusis ir platus. „Estijos kinas - tai į žiūrovų auditoriją orientuotų filmų, autorinio kino ir koprodukcijos su kitomis šalimis kombinacija. Bendradarbiavimas, koprodukcija su kitomis šalimis vis auga, kartu dažnėja ir Baltijos šalių bendradarbiavimas kino srityje. Pavyzdžiui, vaidybinį filmą „Senekos diena“ („Seneca’s Day“) kuria Lietuva, Latvija ir Estija. Šio filmo režisierius ir pagrindinis prodiuseris yra iš Lietuvos. Filmą „Apsimetėliai“ („The Pretenders“) kuria Estija, Lietuva ir Latvija. Filmo „Apsimetėliai“ režisierius ir pagrindinis prodiuseris iš Estijos“, - pasakoja T.Kukas.

Norintys geriau pažinti estų kiną turėtų pasižiūrėti keletą Estijos ambasadoriaus rekomenduotų filmų. „Verta pamatyti režisieriaus, puikiausiai reprezentuojančio autorinį estų kiną, Veiko Ounpu (Veiko Ounpuu) filmą „Rudens puota“ („Autumn Ball“). Taip pat nuostabų režisieriaus Marčio Heldės (Martti Helde) filmą „Vėjų kryžkelėje“ („In the Crosswind“). Bendrą Estijos ir Gruzijos darbą „Mandarinai“ („Tangerines“), kurį režisavo gruzinas Zaza Urušadzė. Šis filmas nominuotas „Auksinių gaublių“ ir „Oskarų“ apdovanojimams. Dar vienas puikus estų filmas - režisieriaus Elmo Nuganeno „1944“. Tai vienas žiūrimiausių filmų. Jį Estijoje pamatė 100 tūkst. žiūrovų“, - vardija T.Kukas.

Sėkmę pasiekė bendradarbiaudami

Ambasadoriaus T.Kuko teigimu, Estija turi kuo didžiuotis: „Estija gali didžiuotis daugybe kino pasaulio pasiekimų. Skaitmeninių technologijų įvedimu į kino teatrus, ryšio su auditorija sukūrimu, talentų gausa. Estija ugdo jaunuosius talentus, tarp kurių labai stiprios moterys vaidybinio kino režisierės Trina Rumet (Triin Ruumet), Monika Simets (Moonika Siimets). Verta pasidžiaugti ir specialios programos „Estonian Republic 100“, skirtos Estijos šimtmečiui paminėti, sukūrimu. Šiemet pradėjo veikti ir fondas „Film Estonia“. Dvejus metus iš eilės, 2014 ir 2015 metais, estų kino filmai buvo nominuoti prestižiniams apdovanojimams - „Auksiniams gaubliams“ ir „Oskarams“. Tai estų ir gruzinų filmas „Mandarinai“ bei bendras suomių, estų ir vokiečių filmas „Fechtuotojas“ („The Fencer“).

Estijos kino finansavimo sistema yra labai panaši į visų kitų mažesnių šalių kino finansavimo sistemas. „Pagrindinis finansavimo šaltinis yra Estijos kino institutas, kuris remia vaidybinių, dokumentinių, animacinių filmų kūrimą, reklamą ir platinimą, nedidelę dalį koprodukcijos, Estijos ir Europos kino populiarinimą, paveldo išsaugojimą ir skaitmeninimą, Estijos kino sektoriaus plėtrą. Visų rūšių audiovizualinę veiklą taip pat remia Estijos kultūros fondai“, - teigia T.Kukas.

Skiria dėmesį savo istorijai

Pasak tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga“, pristatančio Lietuvos, Latvijos ir Estijos kiną, vadovo, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininko, režisieriaus Gyčio Lukšo, estiški filmai stebina savo žanrine įvairove, menine įtaiga, aukštu profesionalumo lygiu. „Estijos kinematografininkai labai daug dėmesio skiria savo valstybingumui, istorijai. Jie kalba apie tai, kas atrodytų ypač subtilu, skaudu, dramatiška. Estija sukūrė keletą sukrečiančių filmų apie karą. Ne paslaptis, kad dalis estų tarnavo vokiečių armijos SS daliniuose, o padaryti vaidybinį filmą, pasakojantį apie tą periodą, reikia ir daug drąsos, ir daug žinojimo, nes filmas gali būti vertinamas įvairiai. Taip ir atsitiko su E.Nuganeno istorine karine drama „1944“. Šis filmas iki šiol kelia aistras. Estijoje praėjusiais metais šis filmas buvo pripažintas žiūrimiausiu. Žiūrovų skaičiumi jis pralenkė net „Titaniką“, - sako G.Lukšas.

Dar vienas išskirtinis filmas pasakoja apie tremtį į Sibirą. „Estų režisieriaus M.Heldės istorinė drama „Vėjų kryžkelėje“ irgi skirtas skaudžiam Estijos istorijos laikotarpiui, tremčiai į Sibirą. Šis filmas daugelį pasaulio kino profesionalų apstulbino savo originalia forma ir stilistika“, -
teigia festivalio „Baltijos banga“ vadovas.

Belieka pavydėti

Kinas Estijoje, G.Lukšo teigimu, yra itin remiamas valstybės. „Nuo šių metų Estijos kinematografininkai filmų gamybai turi galimybę gauti finansavimą iš trijų šaltinių. Pirmiausia tai biudžeto pinigai, kuriuos skirsto Estijos kino institutas. Jis skiria apie 8 mln. eurų. Kitas šaltinis - fondas „Kultūrkapital“. Jis kinui kurti skiria 2,5 ml. eurų, o nuo šių metų atsirado ir trečias šaltinis - „Film Estonia“, kinui skiriantis 300 tūkst. eurų. Mums belieka pavydėti, nes tai yra didesnės sumos, skirtos kino filmų gamybai, negu Lietuvoje“, - teigia pašnekovas.

Lietuvos kino kūrėjai turi tik du šaltinius. „Lietuvos kino kūrėjai filmų gamybai gali gauti finansavimą iš valstybės biudžeto. Svarbi naujovė - pelno mokesčio įstatymo pataisa, kuri leidžia tiek privačiam, tiek juridiniam asmeniui, sugalvojusiam paremti kino gamybą, susigrąžinti sau 20 proc. pelno mokesčio. Taigi, Lietuvoje yra šie du šaltiniai. Tas antrasis gal naudingesnis atvykėliams, užsienio kompanijoms. Žinoma, gerai ir mūsų kino žmonėms, nes užsieniečiai samdo mūsų kino specialistus, ypač techninius. Tačiau ši pelno mokesčio įstatymo pataisa kol kas menkai skatina paramą nacionalinio kino gamybai“, - tvirtina pašnekovas.

Parengta pagal priedą „TV publika“