1 nuotr.Sausio 12 d. kino teatrus pasieks naujas lietuvių dokumentinis filmas „Močiute, Guten Tag!“ Filme kino režisierė Jūratė Samulionytė ir jos sesuo fotografė ir režisierė Vilma Samulionytė pasakoja savo močiutės gyvenimo istoriją.
Dviejų seserų siekis įminti močiutės jaunystės paslaptis atvėrė ne tik kruopščiai slėptas šeimos istorijas, bet ir dramatišką Lietuvos vokiečių likimą pokario Lietuvoje. Jie buvo verčiami palikti namus, tremiami, persekiojami ir verčiami slėpti tapatybę. Būti vokiečiu Lietuvoje nebuvo lengva. Tai patyrė ir Ella Fink.
Kino režisierių Jūratės Samulionytės ir Vilmos Samulionytės močiutė, kilusi iš Lietuvos vokiečių mažumos, kuri pagal nacistinę „Heim ins Reich“ politiką buvo kviesta grįžti į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metu, bet 1944 m. atsiskyrė nuo šeimos ir dėl neaiškių priežasčių sugrįžo į sovietinę Lietuvą. Keistų, lemtingų apsisprendimų močiutės gyvenime būta ir daugiau, todėl seserys ryžosi leistis jos pėdsakais ir tai, ką ras, atskleisti jautriame ir intriguojančiame dokumentiniame filme „Močiute, Guten Tag!“
Seserims klaidžioti po archyvų labirintus padėjo istorikas Norbertas Černiauskas. Pasak jo, pastaruoju metu žmonės itin domisi savo artimųjų praeitimi, sudarinėja šeimos genealoginius medžius, tačiau ši istorija unikali, nes atverčia ir skaudžius Lietuvos istorijos puslapius: „Ši istorija atskleidžia ir Lietuvos vokiečių, ir pačios Lietuvos, ir net visos Vidurio Rytų Europos gyventojų tragediją Antrojo pasaulinio karo metais. Kaip pirmą kartą išgirdau Samulionyčių istoriją - negalėjau patikėti. Neįtikėtina, kad taip gali susiklostyti vienos šeimos, atskiro asmens istorija. Po tokių istorijų supranti, ką su žmogaus likimu gali padaryti totalitariniai režimai.“
N.Černiauskas atskleidžia, kad darbas su filmo režisierėmis leidžiantis jų močiutės pėdsakais buvo tikras praeities detektyvas: „Kasdien dirbant archyvuose ar bibliotekose, nebuvo aišku, kur pakryps ši šeimos istorija, kokie bus atsakymai, kuo viskas baigsis. Viso proceso metu atrodė, kad vis prisilieti ne tik prie nebylių nuasmenintų dokumentų, bet ir prie itin intymių konkretaus gyvenimo faktų, kurie galėjo keisti ne tik filmo scenarijų, bet ir pačių kūrėjų asmeninį santykį su šeima, jos praeitimi.“
Parengta pagal priedą „TV publika“
