1 nuotr.
„Nuostabus gyvenimas“ (JAV, 1946 m.) (1)
Vienas žinomiausių kalėdinių filmų ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje - gavęs 5 „Oskarus“, niekada neišnykstantis iš geriausių visų laikų filmų sąrašų, vis rodomas per televiziją. Apie jį net juokaujama kito populiaraus filmo - „Vienas namuose“ - epizode: herojai per Kalėdas atvyksta į Paryžių ir įsijungia televizorių, o per jį nerodo „Nuostabaus gyvenimo“, ir vienas iš vaikų liūdnai atsidūsta: „Vadinasi, mes tikrai ne Amerikoje.“ O ten, ir Niujorke, ir kur nors Teksase, visi žiūri šį filmą: paprastą istoriją apie tai, kaip prieš Kalėdas žmogus nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo, bet susitinka angelą, ir šis randa vienintelį tinkamą sprendimą - parodyti, koks baisus bus pasaulis, kuriame jo neliks.
„Kalėdų Senelis - šiukšlė“ (Prancūzija, 1982 m.) (2)
Nepasiruošusiems žmonėms žiūrėti šį filmą gali būti sunku: tai visai ne mielas šventinis filmas, o juodoji komedija, groteskas, kurio veiksmas vyksta per Kalėdas. Tačiau prancūzai šią istoriją dievina. Jos herojai - šiek tiek „paplaukę“ pasitikėjimo telefono operatoriai, nevykėlis vagis Kalėdų Senelio kostiumu, besikankinantis transvestitas, guvus imigrantas, nėščia moteris ir mirtinas ligonis. Visiems jiems dėl virtinės keistų sutapimų teks kartu sutikti šventę, ir tai bus beprotiškiausias vakaras, kokį tik galima įsivaizduoti.
„Šaltukas“ (Čekija, 1964 m.) (3)
Stebėtina, bet faktas: Čekijoje per Kalėdas žiūrima rusiška pasaka „Šaltukas“. Televizijos kanalai kasmet varžosi dėl išskirtinės teisės ją rodyti, o Čekijos teatruose statomi spektakliai kultinio kūrinio motyvais. Aršiausi gerbėjai per šventę net persirengia mylimų herojų kostiumais, o bjaurioji Marfuša su burokiniais skruostais yra ne mažiau populiari už mieląją Nastenką. O Šaltuko (Morozko) vardas čekiškai skamba labai juokingai - Mrazik.
„Trys riešutėliai Pelenei“ (Čekoslovakija, VDR, 1973 m.) (4)
Dar viena netikėta istorija - Norvegijoje (taip pat Čekijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje) daugiau kaip trisdešimt metų per Kalėdas arba Naujuosius metus rodomas senas Čekoslovakijoje sukurtas filmas Brolių Grimų pasakos motyvais. Pelenė taip pat figūruoja norvegų vadovėliuose kaip svarbus pasakų personažas, o vietos laikraščiai šventinėmis dienomis publikuoja straipsnius, susijusius su šiuo filmu, ir ima aktorių interviu.
„Vakarienė vienam“ (Vokietija, 1948 m.) (5)
Vokiečiai prieš Naujuosius būtinai žiūri seną nespalvotą komediją „Vakarienė vienam“ - ji net įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip dažniausiai kartojama televizijos laida. Nors iš tiesų tai visai ne programa, o jau 3-iąjį dešimtmetį parašytos pjesės pastatymo įrašas: liūdna ir juokinga istorija apie seną ponią, kuri yra priversta švęsti Kalėdas viena, nes visi jos draugai seniai mirė, ir jos tarnas, norėdamas pakelti jai ūpą, nusprendžia suvaidinti keletą vaidmenų.
„Kalėdų atostogos“ (Italija, 1983 m.) (6)
Italai net sugalvojo pavadinimą kalėdinėms komedijoms, kurios buvo kuriamos kasmet, nuo 1983 iki 2011-ųjų, - „cinepanettoni“, saldus kinas. Šios premjeros Italijoje yra tokios svarbios, kad kartą kino teatruose buvo atidėtas Džeimso Kamerono (James Cameron) „Įsikūnijimas“, nes varžytis su „cinepanettoni“ nepajėgia niekas. Populiariausias šios serijos filmas - pirmasis, „Kalėdų atostogos“, - pasakoja apie klasikinius temperamentingos italų šeimos vaidus šventinėmis dienomis.
„Tikra meilė“ (Didžioji Britanija, 2003 m.) (7)
„Tikrą meilę“, aišku, rodo visur, bet Didžiojoje Britanijoje, kuri dalyvavo kuriant šį filmą, tai ypač svarbi tradicija. Tarp herojų - ministras pirmininkas, iš pirmo žvilgsnio įsimylėjęs merginą, nevykėlis, ieškantis paguodos nesibaigiančiuose romanuose, senstanti roko žvaigždė, berniukas, nepajėgiantis prisipažinti meilę simpatiškiausiai mokyklos mergaitei, ir kiti žmonės, ieškantys didžiojo jausmo. Bent viename iš jų žiūrovas atpažins save, tad čia iš esmės ir slypi filmo populiarumo priežastis. Ir, aišku, filmo atmosferoje: net jei lauke visai nėra sniego, „Tikra meilė“ tiesiog priverčia pajusti Kalėdų nuotaiką.
Parengta pagal priedą „TV publika“
