Lobio beieškant

Filmas dėl skolos

Filmas, kuriame vaidino italų ir rusų aktoriai, atsirado dėl... finansinių įsipareigojimų. 1970 metais buvo kuriamas sovietų ir italų filmas „Vaterlo“. Užsienio partneriai įsiskolino kino studijai „Lenfilm“ didelę sumą pinigų. Tuomet sovietų kino veikėjai užsimanė sukurti filmą pagal E.Riazanovo ir E.Braginskio scenarijų. Italai scenarijų atmetė ir pasiūlė savo variantą. Po ilgų diskusijų scenarijus buvo parašytas abiejų šalių pastangomis. Taip pasaulį išvydo nuotykių komedija su gaudynėmis, sprogimais ir triukais, įkvėpta Stenlio Kramerio (Stanley Cramer) kino juostos „Tas beprotiškas beprotiškas beprotiškas pasaulis“.

E.Riazanovas vaidino gydytoją

„Firminis“ E.Riazanovo triukas - kiekviename savo filme pasirodyti su epizodiniu vaidmeniu. Šįkart jis suvaidino gydytoją, kuriam tenka išlaisvinti lėktuvo iliuminatoriuje įstrigusį ledo šarvu padengtą mafiozą Rozarijų, pastarąjį vaidino Tanas Čimaroza (Tano Cimarosa)...

Per rimtas Inokentijus

Pagrindinis Andrejaus Vasiljevo vaidmuo atiteko puikiam aktoriui Andrejui Mironovui. Tačiau į jį pretendavo ir kitas publikos numylėtinis - Inokentijus Smoktunovskis. Pats režisierius buvo būtent už A.Mironovo kandidatūrą. Pasak jo, vilkėdamas milicininko uniformą I. Smoktunovskis atrodo pernelyg rimtas...

Atsisakė Alo Pačino

Aktorei Antonijai Santili (Antonia Santilli) rusės balerinos Olgos anūkės vaidmuo „Italų nuotykiuose“ tapo paskutinis jos kino karjeroje. Po filmo premjeros Antonija ištekėjo už turtingo žmogaus ir daugiau nebesifilmavo. Įdomu, kad norėdama dalyvauti E.Riazanovo filme aktorė atsisakė filmuotis kriminalinėje dramoje „Serpikas“ su Alu Pačinu (Al Pacino).

Sanitaras, dalyvavęs valstybės perversme

Sanitaro Antonijo vaidmenį „Italuose“ atliko Aligieras Noskezė (Alighiero Noschese). Tėvynėje jis išgarsėjo nuostabiai parodijuodamas garsenybes ir politikus. Buvo pasakojama, kad jis padėjo masonų ložės „P 2“ vadams, rengusiems 1970 metų valstybės perversmą: aktorius skambindavo visuomenės veikėjams ir kalbėdavosi su jais politikų balsais. 1979 m. A.Noskezė pateko į ligoninę dėl didžiulės depresijos. Išsigydyti nepavyko ir jis nusižudė.

Žaislinė degalinė

Efektingai degalinės susprogdinimo scenai filmo dailininkas M. Bogdanovas sukūrė jos maketą - sunaikinti tikros niekas nebūtų leidęs. Dekoracija pasirodė esanti tokia tikroviška, kad sovietų automobilininkai užsukdavo į ją prisipilti benzino.

Artisto žūtis

Vienas pagrindinių filmo veikėjų pagal scenarijų buvo tikras liūtas. Žvėris buvo rastas architekto Levo Berberovo šeimoje. Jo žmona Nina pasiėmė gyvūną iš Baku zoologijos sodo, kur geibų liūtuką buvo ruošiamasi užmigdyti. Iš architekto šeimos liūtas, vardu Kingas, pateko į filmavimo aikšteles. Iki „Neįtikėtinų italų nuotykių“ žvėris, niekada nepasižymėjęs agresyvumu, jau buvo nusifilmavęs trijuose filmuose. Bet nuo pirmojo dublio kilo problemų - jis griežtai atsisakė atlikti triukus. Vienai scenai su liūtu E.Riazanovui galėjo prireikti keturių dienų. Režisierių tiek įpykdė žvėries elgesys, kad jis prisiekė daugiau niekada nefilmuoti faunos atstovų. Keturkojo artisto bijojo ir aktoriai. Nieko keista: po kelerių metų italas aktorius Ninetas Davolis (Ninetto Davoli) per Rusijos televiziją parodė randus per visą nugarą nuo Kingo nagų. Apie tai tiesiog buvo nutylėta. Tačiau nuslėpti liūto iš Berberovų šeimos žūties negalėjo niekas - pernelyg šiurpi įvyko istorija. Kai kurias scenas su žvėrimi buvo nutarta filmuoti Maskvoje. Kingas buvo pervežtas į Maskvą ir paliktas uždaros mokyklos teritorijoje. Į ją, vydamasis šuniuką, perlipęs per tvorą įsibrovė studentas Valentinas Markovas, ir čia liūtas jį užpuolė. Kilus triukšmui, atskubėjęs milicininkas liūtą nušovė.

Aktoriai kaskadininkai

Gana daug triukų filme artistai nutarė atlikti patys. Vienas iš drąsiausių buvo A.Mironovas, kuris, beje, pirmasis išdrįso prisiartinti prie liūto Kingo. Aktoriui teko kyboti didžiuliame aukštyje, laikantis už pakelto tilto per Nevą krašto. Taip pat būtent jis kiliminiu taku leidosi iš šeštojo viešbučio „Astorija“ aukšto. Nėrė A.Mironovas ir į Nevą, tiesa, šis epizodas vėliau buvo baigtas filmuoti Viduržemio jūroje.

Pilotų triukas

Filmuojant efektingą lėktuvo „Tu-134“ nusileidimo sceną, kino kūrėjams teko „nugrimuoti“ kilimo ir leidimosi taką Uljanovsko aerodrome ir paversti jį plentu. Pilotas, sėdėjęs prie orlaivio šturvalo, pareikalavo, kad atliekant triuką „keliu“ važiuotų tik lengvieji automobiliai, o juos vairuotų lakūnai. Lėktuvas buvo tupdomas šešis kartus - visi kartai buvo sėkmingi.

Aviacijos katastrofa pakeitė paskutinį filmo kadrą

Žiūrovai prisimena, kad filmo pabaigoje kylantis lėktuvas sustingsta baigiamųjų filmo titrų fone. Iš pradžių buvo numatyta filme parodyti viršgarsinį lėktuvą „Tu-144“. Tam paprieštaravo partiniai vadovai, ir baigiamuosiuose kadruose jį pakeitė kylantis „Il-62“. Mat likus metams iki filmo premjeros „Tu-144“ sudužo prestižinėje Le Buržė aviacijos parodoje Paryžiuje.

Parengta pagal priedą „TV publika“