Atsargiai - bus labai karšta!

Likite vėsiose patalpose. Jeigu turite galimybę, daugiau laiko leiskite vėsinamose arba gerai vėdinamose patalpose.

Gerkite daug vandens. Skysčiai - svarbiausias kovos su karščiu veiksnys.

Venkite alkoholinių gėrimų. Saldžių gėrimų taip pat nerekomenduojama gerti, jie tik didina troškulį.

Renkitės lengvais drabužiais. Pirmenybę teikite šviesiai ir laisvai aprangai bei galvos apdangalams iš natūralių medžiagų.

Ribokite fizinį aktyvumą. Stenkitės nedaryti sunkių fizinių pratimų karščiausiu dienos metu (paprastai nuo 12 iki 15 val.)

Naudokite ventiliatorius ir oro drėkintuvus, kurie gali gerokai padidinti komfortą patalpose.

Maitinkitės lengvu maistu: pirmiausia rinkitės vaisius, daržoves ir lengvas salotas.

Maudykitės po vėsiu (ne šaltu) dušu arba vonioje, tai sumažins kūno temperatūrą.

Naktį atidarykite langus: temperatūra paprastai krenta ir tai padeda atvėsinti namus.

Dieną langus laikykite uždarytus: jeigu lauke karščiau negu viduje, langus geriau uždaryti ir užtraukti užuolaidas arba žaliuzes, kad namų nekaitintų tiesioginiai saulės spinduliai.

Instrukciją, kaip išgyventi, kai lydosi asfaltas, pateikia ir mokslininkai

Daugiau aštrumo

Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje per kaitrą priimta valgyti aštrų ir gausiai prieskoniais pagardintą maistą. Pavalgius aštraus maisto, organizme suaktyvėja kraujotaka, jis išskiria daugiau šilumos, o kūnas atvėsta prakaituodamas.

O čili pipiruose, taip mėgstamame azijietiškų ir meksikietiškų patiekalų priede, yra kapsaicino. Ši medžiaga lemia pipirų deginantį skonį, tai yra, stimuliuoja skonio receptorius, kurie nervais perduoda signalus, kad organizmas perkaito. Ir prasideda atsakomoji reakcija, gelbstinti nuo karščio.

Mažiau druskos!

Virškinti sūriam maistui ir mėsai organizmui reikia papildomos šilumos, ir tai iš organizmo atima vandenį. Druska papildomai sulaiko drėgmę, prakaitas negaruoja nuo odos paviršiaus, vadinasi, organizmui yra sunkiau atsivėsinti.

Išsigelbėjimas - vitaminas C

Vitaminas C padeda greičiau priprasti prie karščio, nes priverčia aktyviau dirbti prakaito liaukas. Tai mokslininkai pastebėjo jau 1982 m. Apelsinai ir kiti vaisiai, kuriuose gausu vitamino C - idealus maistas per karščius. Braškėse, apelsinuose ir kituose vaisiuose bei uogose be vitamino C yra daug vandens, iki 90 proc. ir net daugiau. Gydytojai pataria per dieną suvartoti 75 mg vitamino C moterims, 90 mg - vyrams. Beje, vitamino C geriausia gauti iš mums įprasto maisto.

„Ne" kapučinui

Kofeinas sutraukia kraujagysles, kraujas sušyla, o kartu šyla ir visas kūnas. Todėl per kaitrą pavojinga ne tik kava, bet ir juodoji arbata - kofeino joje net daugiau. Žiemą medikai rekomenduoja gerti šiuos gėrimus, kad organizmas greičiau sušiltų. O vasarą kaip alternatyvą galima rinktis įvairias žolelių arbatas arba žaliąją arbatą.

Kompresai ant riešų ir smilkinių

Jautriausi temperatūros pokyčiams yra vadinamieji pulso taškai - vietos, kuriose lengviausia apčiuopti pulso tvinkčiojimą. Jeigu norite sumažinti kūno temperatūrą, prie kaklo, smilkinių arba riešų pridėkite šaltą kompresą.

Namų technikos ypatumai

Esant +35 laipsnių temperatūrai, ventiliatorius neišgelbės. Oro molekulių judėjimas papildomai šildo patalpą žmogui , sukelia dehidrataciją ir gali baigtis šilumos smūgiu. O kai oro drėgmė yra didesnė, ventiliatoriaus keliamas vėjelis judina sunkų, drėgmės pritvinkusį orą, kuris apsunkina prakaitavimą.

Mėtinė apgaulė

Mentolis, kurio yra mėtose, suaktyvina baltymą TRPM8. Ši medžiaga sukelia „šalčio pojūtį" - iš skonio receptorių į smegenis perduodamas signalas apie temperatūros kritimą. Taip pajuntame gaivą, nors ant asfalto, regis, būtų galima kepti kiaušinienę.

Laikykite kojas šaltai

Pėdose yra daug kraujagyslių, kurios yra arti odos, o tai padeda atvėsinti arba sušildyti visą kūną. Žiemą stengiamės kojas laikyti šiltai, o vasarą, priešingai, renkamės kuo atviresnę avalynę. Beje, mokslininkai sako, kad dėl šaltų kojų persišaldoma retai, tik kas 10 atveju.

Joga prieš karštį

Gelbėtis nuo karščio padeda ir joga, o būtent kvėpavimo pratimai „pranajama" („prana" išvertus iš sanskrito - gyvybė, kvėpavimas, „jama" - kontrolė). Štai du paprasti pratimai.

Lūpas sudėti kaip tariant raidę „O", susukti liežuvį vamzdeliu, jį iškišti ir įkvėpti. Vėsus oras patenka į diafragmą ir organizmas vėsinasi. Paskui užsičiaupiame ir iškvepiame per nosį.

Reikia plačiai nusišypsoti ir įkvėpti pro sukąstus dantis. Paskui lėtai iškvėpti susičiaupus, pro nosį.