Įsidėmėkite prieš Seimo rinkimus: signalai, išduodantys melagį

Amerikiečiai mokslininkai atskleidė šią paslaptį, taigi galima susidaryti savotišką atmintinę „Kaip atpažinti melagį". Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į kūno kalbos, veido išraiškos, balso pasikeitimus ir pačius tariamus žodžius.

Kūno signalai

Ilgamečių FTB darbuotojų stebėjimų patirtis rodo, kad melagiai paprastai gestikuliuoja po pokalbio, o ne jo metu ar prieš jį. Esmė yra ta, kad melagio protas turi atlikti per daug užduočių: jis prasimano istoriją, kalbėdamas tikrina, ar pašnekovas juo tiki ir, priklausomai nuo reakcijos, pasakojimą papildo. Todėl apgaudinėjant gestikuliuojama jau pasisakius, o ne prieš tai, kaip paprasto pašnekesio atveju.

Atliekant tyrimą Mičigano universitete buvo peržiūrėta 120 teismo bylų vaizdo įrašų: specialistai stebėjo, kaip žmonės elgiasi meluodami, ir lygino įrašus su situacijomis, kai jie sakė tiesą.

Vaizdo įrašų analizė parodė, kad melagiai abiem rankomis gestikuliuoja dažniau negu sąžiningi pasakotojai (abiem rankom 40 proc. meluodami ir tik 25 proc. sakydami tiesą). Meluodami žmonės stengiasi nerodyti delnų ir apskritai plaštakų. Tai pasąmoningas požymis, kad jie slepia turimą informaciją arba tikrąsias emocijas, o galbūt ir meluoja. Melagis rankas gali slėpti rankas kišenėse arba po stalu.

Signalas, kad žmogus meluoja, gali būti ir jo nenatūralus elgesys. Verbalinio ir neverbalinio bendravimo specialistai įspėja: jeigu pašnekovas muistosi, linguoja pirmyn atgal, vis palenkia galvą į šoną arba mindžiukuoja nuo kojos ant kojos, gali būti, kad jis meluoja. Be to, kai žmogus meluoja ir dėl to dažniausiai nervinasi, gali atsirasti trikdžių jo vegetacinėje nervų sistemoje. O jie dažnai sukelia niežulį arba dilgsėjimą visame kūne ir verčia dar labiau nerimauti.

O psichologijos profesoriaus R.Edvardo Geizelmano iš Los Andželo duomenimis, melagiai yra linkę „prisižiūrėti": pavyzdžiui, pasakodami netiesą, jie gali žaisti su plaukais arba taisyti šukuoseną.

Veidas ir mimika

Meluojantis žmogus gali arba įbedęs akis žiūrėti į jus, arba lemiamą akimirką nusukti žvilgsnį. Jeigu žmogaus akys laksto į šalis, tai galimas požymis, kad jis stengiasi sugalvoti, ką sakyti toliau.

Prof. E.Geizelmanas tai patvirtina: meluodami žmonės paprastai nusuka akis. O Mičigano universiteto specialistų tyrimų duomenys rodo, kad tie, kas melavo, daug dažniau įsmeigę žvilgsnį žiūrėdavo į pašnekovą: 70 proc. įrašų, kuriuose žmonės meluoja, jie prisispyrę žiūri į klausytoją ir nenuleidžia akių.

Apie tai, kad jums yra meluojama arba nesakoma visa tiesa, gali pasufleruoti ir suspaustos lūpos - melagis jas slepia tiek, kad jų beveik nebesimato. Ekspertų stebėjimai rodo, kad toks žmogus slepia arba faktus, arba savo emocijas.

Kalifornijos universitete atliktų tyrimų duomenimis, žmonės, kurie meluoja, dažniau prikanda lūpą, išgirdę nepatogų klausimą. Taip pat tai yra požymis, kad žmogus nenori dalyvauti pokalbyje. O vyksta tai refleksiškai.

Taip pat galima atkreipti dėmesį į veido spalvos pasikeitimą.

Daugumos tyrinėtojų nuomone, meluojantis žmogus pastebimai išblykšta. O dar atidžiau įsižiūrėjus į pašnekovo veidą, galima įžvelgti ir vegetacinės nervų sistemos pasikeitimų. Apgaudinėtojo veido T zonoje (viršutinė lūpa, kakta, smakras ir aplink burną) gali atsirasti prakaito lašelių.

Kitas signalas - sausumas burnoje ir akyse: pasakodamas netiesą, žmogus arba labai dažnai mirkčioja, arba prisimerkia, laižo lūpas arba jas kandžioja bei daro rijimo judesius. Jei šalia stovės stiklinė su vandeniu, jis nevalingai jos sieks, norėdamas atsigerti.

Balso tonas ir garsumas

Atkreipkite dėmesį į pašnekovo balso aukštį. Kai žmogus nervinasi, įsitempia balso stygų raumenys (nevalinga reakcija į stresą), balsas ima skambėti skardžiau ir aukščiau negu paprastai. Nenatūraliai garsus arba aukštas balsas - požymis, kad jums meluojama. Taip pat galima pastebėti „gergždesį" arba užkimimą. Bandymas atsikosėti, tarsi pravalyti gerklę, taip pat kai kada signalizuoja apie melą.

Staigus balso garsumo pasikeitimas - taip pat suklusti verčiantis signalas. Žmonės, kurie meluoja, yra linkę kalbėti nenatūraliai garsiai, nes pasąmoningai tarsi ginasi.

Kalbos turinys

Yra tam tikrų žodžių, rodančių, kad jums tikriausiai yra meluojama. Nuolat kartojamos frazės „Noriu su jumis būti atviras", „atvirai", „Leiskite man pasakyti jums tiesą" pasak FTB ekspertų gali būti požymis, kad kai kas pernelyg stengiasi jus įtikinti savo nuoširdumu.

Be to, jeigu susidūrėte ne su profesionaliu melagiu, jis kažkurią akimirką visai gali prasitarti ir iškart pasitaisyti. Atkreipkite dėmesį į tokius kalbos riktus ir neatitikimus. Pavyzdžiui, žmogus gali pasakyti: „Kai mane atleido... Oi, tiksliau, aš pats išėjau..." arba Vakar per vakarienę... Nors ne. Vakar aš dirbau iki vėlumos..."

Dar vienas būdas nustatyti melagį pagal jo kalbos turinį - paprašyti dar kartą papasakoti istoriją, tik atvirkščia tvarka. Tik ne tiesiogiai, o atsakant į klausimus. Kadangi melagis paprastai turi tik bendrą pasakojimo siužetą, o detales sugalvoja jau pasakodamas, priklausomai nuo reakcijos į jo prasimanytą istoriją, išdėstyti ją nuo pabaigos kažin ar bus lengva. Apgavikas ims mikčioti, daryti pauzes, kad galėtų apgalvoti atsakymus, ir painioti faktus, o gali ir visai sutrikti.

Koks yra signalų tikslumas

O tarp psichologų seniai vyksta diskusijos dėl neverbalinių signalų, iš kurių galima nustatyti melagį, tikslumo. Pavyzdžiui, dr. G.Braunas, šeimų psichoterapeutas iš Los Andželo, mano, kad universalių, šimtaprocentinio tikslumo požymių nėra. Su juo sutinka ir klinikinė psichologė iš to paties miesto dr. Dženi Taic (Jenny Titze). „Mūsų pačių suvokimas gali trukdyti mūsų gebėjimui teisingai interpretuoti ženklus", teigia ekspertė, aiškinanti, kad kūno kalba negali būti tiksliu žymeniu.

Žinoma, visada atsiranda nenumatytų veiksnių. Pavyzdžiui, žmogus negali ramiai nusėdėti ir yra įsitempęs, jeigu jam nepatogu sėdėti, jeigu į veidą šviečia ryški saulė arba jis tiesiog nori į tualetą. O balso tonas gali tapti aukštesnis dėl to, kad pasakotojas labai jaudinasi, na, o jaudintis galima dėl įvairiausių priežasčių.

Vis dėlto į aukščiau išvardintus signalus patyrę kūno kalbos ekspertai pataria atkreipti dėmesį. Jeigu kalbėdamiesi pastebėjote didžiąją dalį aukščiau išvardintų signalų, priešais jus - tikrai melagis.

O dar specialistai rekomenduoja įsiklausyti į savo intuiciją ir vidinį balsą pirmosiomis pokalbio minutėmis ar net sekundėmis. Praktika rodo, kad būtent pirmasis įspūdis apie žmogų ir jo žodžius pasirodo esantis tikslus.