Panašu, kad moterys jau surado savąjį grožio eliksyrą - vis daugiau jų jaunystės iliuzijai atkurti renkasi skalpelį. Kas lieka vyrams? Ar jie vis dar grožio lenktynėse velkasi uodegoje? Ar jiems tas grožis - buvęs nebuvęs?
Apie tai kalbamės su plastinės chirurgijos specialistais Renaldu VAIČIŪNU ir Dainiumi BALČIŪNU, kurių vardai gerai žinomi medicinos pasaulyje, o nuo šiol yra susieti ir su “Olialia grožio klinika”.
- Ar galima skalpeliu žmogų pakeisti neatpažįstamai?
Dainius Balčiūnas (toliau - D.B.): Nuvežkite žmogų į Sibirą, ir po poros metų pamatysite, kad jis visiškai pasikeitęs, jo žvilgsnis bus kitoks. Ir tam nereikia jokių fizinių priemonių, nes ne viskas yra tik proporcijos ir geometrija. Dar yra ir gilumas. Štai ateina vienas, ir tu matai, kad jo veidas visai nesubjaurotas intelekto, o kitas savo žvilgsniu tave gali prikalti prie sienos.
- Tarkim, profesionalūs dailininkai, atėję į kokią parodą, žiūri ne į paveikslus, bet į jų atlikimo techniką ir panašiai. Jūs gatvėje į žmones žiūrite kaip į žmones ar kaip į savo darbo objektus?
D.B.: Jeigu žmogus gražus, tai aš galiu ir ilgiau į jį pasižiūrėti. Po darbo niekada neagituoju, kad gal tau reikia to ar ano, jeigu žmogus ko nors nori, tai pats ateina į kliniką.
Renaldas VAIČIŪNAS (toliau - R.V.): Baigęs darbą stengiuosi pamiršti šiuos dalykus. Kitados esu minėjęs, kad jeigu aš pradėsiu į moteris žiūrėti ne kaip į moteris, o kaip į darbo objektus, tai greičiau jau mesiu chirurgiją.
- Vyrų ir moterų požiūris į kosmetiką bei grožio procedūras skyrėsi ir, manau, tebesiskiria iki šiol. Tarkime, moterys tam tikrose vietose daug metų šalina nereikalingus plaukus, o daugumai vyrų skustis pažastis iki šiol atrodo gėdinga ir net šiurpu..
R.V.: Sovietmečiu visi įsivaizdavo, kad tikras vyras neturi būti išpuoselėtas it pižonas. Atsimenu, tais laikais žiūrėdamas vieną rusų laidą labai juokiausi, ten moteris su pasidygėjimu kalbėjo apie vyrus, kurie po skutimosi naudoja losjoną, o štai josios išrinktasis, šachtininkas, grįžęs iš darbo kvepia prakaitu kaip tikras vyras. Kitados tikriausiai taip ir buvo, bet pastaruoju metu bent jau mūsų šalyje įvyko didelis persilaužimas šiuo klausimu: vyrai dabar daugiau dėmesio skiria savo išvaizdai.
- Kaip manote, kodėl?
R.V.: Sakyčiau, dėl verslumo. Iš pradžių imtasi šalinti tatuiruotes, paskui daugelis pradėjo rūpintis raumenimis, paskui ir veidu - nes įmonės savininko išvaizda, jo veidas tampa firmos vizitine kortele; juk daug maloniau turėti reikalų su tvarkingu žmogumi.
- Manote, vyrai tai daro vien iš išskaičiavimo? O kaip dėl psichologijos?
R.V.: Taip, tai ir psichologinė vyrų problema, nekalbu jau apie kreivas nosis dėl vienokių ar kitokių patirtų traumų. Dažniausiai vyrai ateina dėl užkritusių viršutinių vokų, kuriuos iš dalies lemia gyvenimo būdas: nuovargis, stresas, nemigo naktys. Jie pradeda jausti diskomfortą, kai žmona, draugė ar dar kas nors tai pastebi. Be to, dabar vyrai ir patys nevengia pasižiūrėti į veidrodį, ir kai pamato savo atspindį, sako: “Na, negaliu aš būti toks užtinęs”.
- Vis dėlto, klausdamas, kas - vyrai ar moterys, - labiau linkę pasitikėti skalpeliu, atsakymą galiu nuspėti iš anksto.
R.V.: Žinoma, moterų daug daugiau, čia net nėra ko lyginti, tačiau lyginant tuomečius ir dabartinius laikus juntama, kad į mus besikreipiančių vyrų tikrai padaugėjo, nors procentais ir negalėčiau pasakyti, kiek.
- Kokio amžiaus žmonėms jūs labiausiai reikalingi kaip grožio specialistai?
R.V.: Jei kalbėtume apie vyrus, jie dažniausiai būna vyresnio amžiaus, nes ir problemų metams bėgant atsiranda daugiau. Pagrindinė jaunų vyrų problema - sulaužytos nosys. O klienčių moterų amžius po truputį jaunėja. Apskritai vyresnių žmonių požiūris į plastines operacijas ir korekcijas dar gana konservatyvus, į tokius dalykus jie žiūri su tam tikru nepasitikėjimu. Jaunesnių žmonių požiūris daug palankesnis, nes jų ir išsilavinimas, ir pasaulėžiūra visai kitokie, jie čia nemato nieko gėdingo.
D.B.: Nenorėčiau sutikti su Renaldu. Galbūt anksčiau vyresnio amžiaus žmonių požiūris į estetinius pakitimus ir buvo konservatyvesnis, tačiau dabar jie gana išprusę ta gerąja prasme, jie žino, ko nori, be to, motyvacijos atžvilgiu labiau pagrindžia savo norus. Nesvarbu, ar tai būtų raukšlės, ar defekto nuo gimimo, kurio galbūt nesiryžta šalinti daug metų, korekcija. Šie dalykai jų jau nešokiruoja.
- Bet tikriausiai dažnas vyrukas, kurio nešokiruoja vienokia ar kitokia korekcija, gali sau patyliukais uždainuoti “Ne tau, Martynai, mėlynas dangus...”
R.V.: Tai nepigus malonumas, nors tai nėra neįtikėtinai brangu. Viskas priklauso nuo to, kaip kas surikiuoja savo prioritetus, pavyzdžiui, vienas investuoja į save, kitas - į automobilius, trečias - į laikrodžius, o ketvirtas - į maistą.
D.B.: Antra vertus, dalis procedūrų kontroliuojama ir apmokama pačios valstybės - tai operacijos, susijusios su įgimtais ar povėžiniais defektais ir taip toliau. Nes grožis yra funkcija, tiksliau, viena iš sudedamųjų funkcijos dalių, ir jeigu tu neturi pusės veido, vadinasi, tavo funkcijos yra apribotos. Pavyzdžiui, diktoriui bet koks kūno sužeidimas, net galvos nuskutimas plikai, traktuojamas kaip sunkus kūno sužalojimas. Arba smuikininkui vieno piršto netekimas keičia visą jo gyvenimą.
- Ar nėra rizikos, kad savęs tobulinimas gali peraugti į maniją, t.y. pabandžiau, patiko, noriu dar?
R.V.: Kartais pasitaiko ir to maksimalizmo. Gydytojui nesunku suprasti, ar kliento įvardyta problema iš tiesų jam yra problema, ar jis tik įsivaizduoja, kad tai yra problema. Šiaip daugelis mano, kad nueiti pas plastikos chirurgą - tai tas pats, kaip nueiti į grožio procedūrų kabinetą.
D.B.: Pasitaiko pavienių atvejų, tačiau iš esmės tai susitarimo reikalas, juk plastinė chirurgija nėra automobilių servisas, kur kada nori atėjęs gali pasikeisti kokią detalę.
- Vadinasi, plastinių operacijų chirurgas turi būti ir geras psichologas bei mokėti įtikinti pacientą, kad jam viena ar kita korekcija nebūtina?
R.V: Tai labai individualus dalykas, ir jeigu matau, kad nesuprantu žmogaus arba jis manęs nesupranta, tuomet laikausi nuostatos jo neoperuoti. Tokiu atveju jis nueis pas kitą chirurgą, o tu prarasi pajamas, bet tai jau gydytojo sąžinės reikalas.
D.B.: Pavyzdžiui, jeigu žmogus ateina dėl neva kreivos nosies, tuomet aš pasikviečiu kokį neutralų asmenį, tarkim, administratorių, ir klausiu, kas tam žmogui trukdo gyventi. “Na, gal spuogas”, - atsako. Aišku, ne visi drįsta sakyti tiesą, todėl visada siūlau prieš ką nors koreguojant pasiklausti 10 draugų ir pažįstamų, ar tai būtina. Dažniausiai žmonės patys susikuria problemą, ir ši ilgainiui virsta tragedija. Nors objektyviai ta problema reikšminga tik jam vienam.
- Ar televizijos, spaudos sukurti grožio stereotipai veikia paklausą?
D.B.: Aišku, veikia. Apskritai šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja dekoracinis kultas, juk ne veltui dabar madinga kalbėti apie tai, kokie tavo plaukai ar krūtys, o ne apie tai, kiek kalbų tu moki.
- Artimieji jūsų neprisibijo?
R.V.: O ko jiems prisibijoti, juk su skalpeliu namuose nesišvaistau. Mūsų profesija tokia pat, kaip ir visos kitos, gal tik kiek labiau susijusi su moters pasauliu, nes moterys visada daugiau galvoja apie savo grožį. Antra vertus, kartais tenka išgirsti sakant, kad su manimi baisu bendrauti, nes tuoj pat pradėsiu vertinti grožį, kažką kritikuoti ir panašiai. Tačiau taip tikrai nebūna.
D.B.: Niekada nieko nekritikuoju, o jeigu ir pamatau ką nors keisto, tai visuomet pirma paklausiu savęs, ar tik nesu pats atsilikęs nuo mados.
- Ką galite pasakyti apie “Olialia” kliniką, su kuria bendradarbiaujate?
R.V.: “Olialia” ženklas yra linksmas ženklas, pašalinantis įtampą nuo žmonių, kurie galbūt norėtų ką nors pakoreguoti, tačiau yra susikaustę ir nedrįsta. Šiaip mes labai džiaugiamės, kad ši klinika pakvietė mus bendradarbiauti.
- Girdėjau, kad ir klinikos aplinka labai jauki?
D.B.: Taip, mes rūpinamės ne tik klientais, bet ir savimi, nes pirmiausia žiūrime, kad būtų malonu dirbti, ir jeigu taip yra, tuomet esi ramus. O pacientai dėl to taip pat jaučiasi ramiai.
Kam vyrui grožio peilis?
Šokėja Kristina Navickaitė (Tina):
Jeigu vyras yra patyręs kažkokią traumą, po kurios liko defektas, ar šiaip turi trūkumų nuo gimimo, pavyzdžiui, atlėpusias ausis, tai ne tik būtina, bet ir labai sveikintina yra kreiptis į grožio chirurgus, kurie gali jo problemą išspręsti. Kita vertus, nesuprantu tų, kurie gražinasi tas kūno ar veido vietas, kurios ir taip yra gražios, tai, manau, jau liga. Tad jeigu būtina grožio chirurgo pagalba, ja pasinaudoti tokias pačias teises turi tiek paprastas vyras, tiek visuomenei dažniau matomas žmogus.
“Olialia” mergaitė Laura Kontrimavičiūtė:
Jeigu vyras turi kokį apsigimimą ar defektą nuo gimimo, dėl kurio jis kompleksuoja ir kuris jam trukdo gyventi, tuomet, manau, kad grožio chirurgas jam būtinas, nes tokie dalykai tikrai trukdo gyventi. Taip pat manau, kad grožio chirurgai reikalingi tiems vyrams, kurių darbas tiesiogiai siejasi su jų išvaizda, pavyzdžiui, aktoriams, tarp kurių jeigu ne Lietuvoje, tai Holivude yra tikrai labai didelė konkurencija. Na, o visiems kitiems grožio korekcijos nėra būtinos.
Fotomodelis Skaistė Steikūnaitė:
Manau, kad grožio chirurgai vyrams nereikalingi, tačiau šiuo klausimu esu tolerantiška, ir jeigu vyras nori save patobulinti, kad būtų gražesnis prieš, tarkim, jam patinkančią moterį ar šiaip nejaustų kažkokio diskomforto, tuomet kodėl gi ne - svarbiausia, kad vyrui pačiam nuo to būtų tik geriau.
Choreografas Šarūnas Kirdeikis:
Lietuvoje, kalbant apie grožio chirurgus, vyrai dar labai nepatyrę, todėl yra susikaustę, drovisi į juos kreiptis, mano, kad tai nevyriška ir kad moterys juos vertina pagal protą, piniginę arba pagal tai, kokį automobilį jie turi. Manau, po kokių poros metų šiuo klausimu viskas pasikeis. Kita vertus, asmeniškai aš esu už natūralumą, raukšles, man nepriimtini amerikietiški grožio standartai, kai visi vaikšto vienodais plaukais, nosimis ir t.t.
Fotografas Saulius Jokužis:
Vis labiau galvoju, kad tampame katalikų ortodoksų kraštu, kur daug kas yra nepriimtina ir gėdinga. Vis dėlto pats manau, kad grožio chirurgai vyrams yra būtini, nes jie palengvina gyvenimą. Aišku, kas per daug, tas nesveika, tačiau kam visą gyvenimą kompleksuoti ir graužti save dėl kažkokio defekto, jeigu skalpelio pagalba jis gali būti pašalintas.
Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Brigita"
