Siunta atvyko į Lietuvą ir dingo. Ką daryti

Į redakciją kreipėsi skaitytoja Inga (vardas pakeistas), kuri niekaip negalėjo sulaukti šv. Kalėdoms specialiai mamai užsakytos dovanos. „Iš Kinijos Lietuvą siuntinys pasiekė per savaitę, tačiau čia, Lietuvos pašto sandėlyje, guli jau dešimt dienų.

Paskambinus į paštą „specialistas“ pranešė netrukus išsiaiškinsiantis. Po dviejų dienų tylos, vėl skambinu pati. Paaiškėja, jog „specialistas“ išsiaiškino, jog... nežino, kodėl siuntinys iki šiol nepristatomas. Ir labai maloniai mane informavo, jog jei noriu, kad dabar darbuotojai sandėlyje paieškotų mano siuntinio, turiu užpildyti pretenziją ir sumokėti 10 eurų! Nemokamai jie ieškos tuomet, kai nuo išsiuntimo dienos bus praėję 30 dienų.

Tai ar čia vadinamoji kokybiškai teikiama paslauga? Kai daugiau nei dešimt dienų siuntinys guli sandėlyje ir niekam nesvarbu jį atnešti užsakovui. Suprasčiau, jei žmogus spirga praėjus 2 ar 3 dienoms, bet čia jau kalbame apie kone dvi savaites! Nejaugi niekam nė motais, kad žmogui gali šventes sugadinti. O jei siuntinys apskritai pamestas? Juk gamintojas gali nesuspėti tokios pačios dovanėlės pagaminti ir išsiųsti?“ - piktinosi Inga.

Kadangi susiklostė nemaloni, kiekvienam galinti nutikti, situacija, „Vakaro žinios“ paprašė išsamesnio Lietuvos pašto atstovų komentaro.

Vaida Budrienė, Korporatyvinių reikalų departamento vadovė, išsakė prielaidą, kad iš Kinijos atėjusi siunta galėjo būti sulaikyta ir saugojama muitinės sandėlyje, kol bus pateikti reikiami muito mokesčių paskaičiavimai.

„Siuntos gavėjas tam turi 30 dienų. Jeigu dokumentai per šį laiką nepateikiami, siunta grąžinama siuntėjui“, - paaiškino pašnekovė. Tačiau akivaizdu, jog tai galioja ne Ingos situacijoje. Mat apie sulaikomas siuntas gavėjas yra informuojamas, o šiuo atveju niekas su skaitytoja nesusisiekė. Paklausus apie dingusios siuntos paieškas, V.Budrienė patikslino, kad Lietuvos paštas priklauso vadinamajai UPU sistemai.

„Jai priklauso visi pasaulio šalių paštai ir tai yra sistema, kuri nustato atsiskaitymų tarp paštų, paieškos, universaliosios pašto paslaugos tarifų ir pan. taisykles. Pagal jas, tarptautinę paiešką skelbia siuntėjas, o ne gavėjas, tad konkrečiu atveju siuntos pasigedęs asmuo jos skelbti negalėtų“, - sakė pašto atstovė.

Taip pat, jos teigimu, 30 dienų terminas, po kurio galima skelbti paiešką, yra numatytas, remiantis protingumo kriterijumi į galimą siuntos pristatymo kelią ir remiantis tomis pačiomis UPU taisyklėmis.

Įdomi detalė - daugiau negu 10 dienų kažkur klajojęs, o labiau tikėtina - tiesiog sandėlyje užsigulėjęs, siuntinys, šia istorija pradėjus domėtis žurnalistams, ėmė ir atsirado. Netrukus po „Vakaro žinių“ užklausos skaitytoja gavo pranešimą, kad dovana iš Kinijos jos laukia paštomate.

„Akivaizdus pavyzdys, kad paprasto žmogaus interesai mūsų valstybėje mažai kam rūpi. Be žiniasklaidos įsikišimo, galbūt iki šiol siuntinio nebūčiau gavusi. Ir už ką mes mokesčius mokame?“ - padėkojusi liūdnai konstatavo Inga.

Situaciją komentuoja advokato padėjėja Julija MISIŪNIENĖ:

Vartotojas, patyręs žalą dėl paslaugos teikėjo veiksmų, pirmiausiai turi kreiptis į jį. Šis turi galimybę pateikti prieštaravimus dėl pretenzijos. Norint išvengti nuostolių atlyginimo, siuntinį vežusiam paslaugos teikėjui kyla pareiga įrodyti, kad siuntinys įteiktas vartotojui arba, kad siuntinys buvo visiškai ar iš dalies prarastas ar sužalotas ne dėl vežėjo kaltės, arba tai nulėmė aplinkybės, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir pašalinti, ar dėl ypatingos rizikos.

Svarstant - ar galima ir ar verta ginti savo teises dėl sugadintos/ prarastos siuntos, reikia žinoti, ar buvo užfiksuota siuntinio būklė prieš atiduodant jį siųsti ir atsižvelgti į paslaugos teikėjo argumentus.

Paslaugos teikėjo atžvilgiu už siuntinio praradimą gali būti taikoma ribota atsakomybė. Vertinant siuntinio praradimo aplinkybes būtina atkreipti dėmesį į tai, ar vartotojas kreipėsi į siuntų vežimo srities profesionalą ir turėjo pagrįstų lūkesčių, kad paslaugos bus teikiamos atidžiai ir rūpestingai, stengiantis ir laikantis visų reikalavimų.

Siuntiniai turi savybę pradingti

2017 m. užfiksuota 597 dingusios siuntos. Už jas išmokėta 18,26 tūkst. eurų kompensacijų.
2018 m. dingusių siuntų buvo kiek mažiau - 561, tačiau kompensacijų išmokėta daugiau - 19,60 tūkst. eurų.
Per vienuolika 2019 m. mėnesių Lietuvoje dingo 350 siuntų. Už jas išmokėtų kompensacijų suma siekia 7500 eurų.
Per pirmus 9 šių metų mėnesius per Lietuvos paštą buvo persiųsta 19 mln. siuntinių.

Lietuvos pašto informacija