Arnoldas Švarcenegeris gimė 1947 m. liepos 30 d. Austrijoje, Talio kaimelyje. Jo tėvas buvo kariškis, o po karo vadovavo vietos policijai. Iš pradžių Arnis labai žavėjosi futbolu, bet būdamas 14-os pasirinko sporto salę ir pradėjo puikią kultūristo karjerą. Jam buvo nelengva, tačiau padėjo užsispyrimas ir atkaklumas. Paskui būsimasis Terminatorius tarnavo armijoje, įgijo tanko vairuotojo mechaniko specialybę. Būtent tada prasidėjo jo garsių pergalių serija kultūrizmo konkursuose. Po armijos jis 1966 m. persikėlė į Miuncheną ir įsidarbino sporto klube. 1966 m. Arnoldas užėmė antrąją vietą konkurse „Misteris Visata“ Londone, o 1967 m. iškovojo šį titulą.
Būdamas 21-ų Arnoldas atvyko į šalį, kurioje „išsipildo visos svajonės“. Į Ameriką jis vyko su didelėmis viltimis ir šiek tiek baimindamasis - kaip prisipažįsta pats, tuo metu jis prastai ir su baisiu akcentu kalbėjo angliškai, o dėl to kildavo didelių sunkumų. Kelias į kultūrizmo olimpą nebuvo rožėmis klotas. Tai buvo begalinės, sistemingos ir alinančios treniruotės. Los Andžele A.Švarcenegeris treniravosi klube „Gold’s Gym“, vadovaujamas legendinio Džo Veiderio (Joe Weider), o 1970 m. Niujorke laimėjo prestižiškiausią kultūristų konkursą „Mr.Olympia“, tapęs jauniausiu šio konkurso nugalėtoju per visą jo istoriją. „Steroidai? Taip, neneigiu, buvo laikas, kai juos vartodavau. Tačiau noriu įspėti visus jaunus sportininkus nekartoti mano klaidų“.
Gyvenimas kaip kinas
Filmuotis A.Švarcenegeris pradėjo 1970 m. Jo pirmuosius filmus publika įvertino labai santūriai. Sėkmė aplankė po filmo „Konanas Barbaras“. Paaugliai plakatais su jo atvaizdu klijavo savo kambarių sienas ir plūdo į treniruočių sales. Kritikai malė į miltus Arnio aktorinius gebėjimus, bet paprastam žiūrovui tai įtakos nedarė. Po dvejų metų pasirodė filmo tęsinys - „Konanas Griovėjas“. Didžiausio populiarumo Arnoldas sulaukė po kovinio filmo „Terminatorius“ (1984 m.). Kultinis kiborgo vaidmuo iš Džeimso Kamerono (James Cameron) filmo su A.Švarcenegeriu asocijuojasi net tiems, kurie niekada nematė filmo „Terminatorius“ ir daugybės jo tęsinių. Reikia pasakyti, kad beveik visi A.Švarcenegerio vaidmenys - nuspėjami, ir svarbiausia čia visai ne ypatingas aktoriaus talentas (kuriuo, kaip mano dauguma kritikų, Arnis niekada nepasižymėjo), o greičiau amplua. Kuo dar kine gali būti žmogus, kurio bicepso apimtis 56 cm?
Gubernatorius barbaras
Taip opozicijos atstovai praminė A.Švarcenegerį, kai jis, respublikonų partijos kandidatas, buvo išrinktas Kalifornijos gubernatoriumi. Jis tapo 38-uoju šios valstijos gubernatoriumi ir pirmuoju, gimusiu ne JAV. Ir net oficialiai užėmus šias pareigas, jo gyvenimas mažai kuo skyrėsi nuo daugybės kovinių filmų, kuriuose jis filmavosi, herojų gyvenimo. Priešai nesnaudė ir išvystė Geležinio Arnio kompromitavimo kampaniją. Jis buvo kaltinamas ir korupcija, ir narkotikų pomėgiu, ir amoralumu. Tačiau tai nesutrukdė jam 2006 m. būti perrinktam antrai kadencijai. Po aštuonerių metų politikoje A.Švarcenegeris grįžo į kiną. Praėjusių metų pavasarį aktorius nusifilmavo filme „Nesunaikinami 2“, kurio pasaulinė premjera vyksta šiuo metu. 2013 m. sausį ekranuose turi pasirodyti režisieriaus Dži Vun Kimo (Ji-woon Kim) filmas „Paskutinis mūšis“, kuriame A.Švarcenegeris vaidina pagrindinį šerifo, kariaujančio su meksikiečių narkotikų mafijos vadeiva, vaidmenį.
„Aš kai kada galvoju: „Man 65-eri. Gal užteks šlaistytis ekrane su granatsvaidžiu rankose?“ Vienas mano draugas sakė: „Kai pamačiau 66 metų Harisoną Fordą, kuris šuoliuoja per džiungles vaidindamas Indianą Džonsą, panorau iškviesti jam gydytoją“. Bet Holivude manoma kitaip. Paplitusi nuomonė, kad žmonės gyvena ilgiau, senyvų piliečių skaičius mūsų planetoje auga kaip ant mielių, vadinasi, laikas orientuotis į žilaplaukių auditoriją. Nenustebsiu, jei greitai pamatysime filmą apie pensininkus superherojus. Tiesa, nesu visiškai tikras dėl tokio vaidmens „Terminatoriuje 5“. (Juokiasi.) Įsivaizduojate, senas mašinos žudikės modelis - nuplikęs, šveplenantis robotas vežimėlyje su ratukais. Užtat ranktūriuose - kulkosvaidžiai!“
Asmeninis gyvenimas neaptarinėjamas
Apie asmeninį gyvenimą aktorius nėra linkęs pasakoti, nors kultūristo karjeros pradžioje apie jo žygius sklido neįtikimiausi gandai. Jis buvo lyginamas vos ne su karaliumi Saliamonu, kuris „sugulovių turėjo be skaičiaus“. 1986 m. balandžio 26 d. Geležinis Arnis vedė žurnalistę Mariją Šraiver (Maria Shriver), kuri, tarp kitko, yra prezidento Dž.Kenedžio dukterėčia. Marija buvo Arnoldo kūrybos gerbėja ir nepraleisdavo nė vienų jo varžybų. Ji kurį laiką ir pati praktikavo šį sportą. Pora susipažino 1977 m., bet po metų santykiai buvo „įšaldyti“. Arnoldo gyvenime pasirodė naujas aistros objektas, vėliau dar vienas. A.Švarcenegeris tarp moterų buvo labai populiarus ir jo gyvenime buvo daug trumpų romanų. Tačiau prie altoriaus jis nuvedė būtent Mariją. Prašmatnios vestuvės vyko Masačusetso valstijoje. Nuo tada jiedu beveik nesiskyrė: Marija domėjosi tuo pačiu, kuo ir vyras, jų šeimoje viešpatavo meilė ir santarvė. Jiems gimė keturi vaikai - du berniukai ir dvi mergaitės. Bet 2011 m. gegužės 10 d. trenkė perkūnas: A.Švarcenegeris ir M.Šraiver paskelbė apie savo skyrybas. Jų priežastis buvo Arnoldo neištikimybė prieš 10 metų - namų darbininkė nuo jo pagimdė berniuką, kurio panašumas su biologiniu tėvu visiškai akivaizdus. Marijos nesustabdė ir faktas, kad praėjo daug laiko. „Melui senaties nėra“, - perdavė ji spaudai per savo advokatus.
Apie skyrybas, kaip ir apskritai apie asmeninį gyvenimą, A. Švarcenegeris nepasakoja. Ką gi, tikram vyrui tai visiškai dera. O štai į klausimą „Ar lengva tapti Arnoldu Švarcenegeriu?“ jis atsako juokaudamas: „Nėra nieko lengviau! Reikia tik gimti kaime, austrų valstiečio šeimoje - ir viskas. Manote, juokauju? Nieko panašaus. Žmonės, kurie nuo vaikystės maudosi piniguose, retai ko nors siekia. Bet negalima tenkintis tuo, ką turi. Man labai sekėsi, kai pradėjau auginti raumenis, ir iš kitų girdėdavau: „Pasiekei karjeros viršūnę“. Paskui nusifilmavau ir išgirdau: „Geriau negali būti“. Bet mane išrinko Kalifornijos gubernatoriumi. O juk tėvas manė, kad būsiu ūkininkas. „Tu turi gyventi kaime“, - sakydavo jis. Pažįstu žmones, gyvenusius kaimynystėje, - jie turėjo svajonių ir siekių, bet iki šiol mėžia karvių mėšlą. Todėl niekad nebijokite svajoti!“
Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Julius/Brigita"
