Įkalino už nusikaltimą nekaltą vokietį, o paskui jam dar sąskaitą išrašė

Taip atsitiko ir vokiečiui Manfredui Gendickiui, kuris atsėdėjo daugiau kaip 10 metų už žmogžudystę, kurios neįvykdė. Bet padėtis yra paradoksali ir tuo, kad dabar iš jo reikalaujama susimokėti už nakvynę ir maitinimą įkalinimo metu.

Nepagrįstas nuosprendis

Manfredas Gendickis (Manfred Genditzki), kuriam 2010 metais sukako 50, buvo vedęs, augino tris vaikus ir dirbo Lizelotei Kortium (Liselotte Kortuem) Rotach-Egerne (Bavarija). Į jo pareigas įėjo pagalba 87 metų šeimininkei: jis dirbdavo kasdieninius namų ruošos darbus, gamino valgyti, ją apipirkdavo, senyvą ponią visur lydėdavo ir nesulaukdavo jokių pretenzijų.

Lemtingą 2008 metų spalio 28 dieną jis Lizelotę parvežė namo iš ligoninės. Namo jie grįžo 15 val., vyras paskambino į slaugymo tarnybą, pranešė, kaip yra reikalaujama, kad pacientė grįžo namo, paskui atsisveikino ir išėjo. Tą dieną jis pasiprašė išeiti anksčiau, nes norėjo aplankyti nesveikuojančią motiną.

Pusę septynių vakaro pas ponią Lizelotę, kaip visada, atėjo slaugytoja, ir pamatytas vaizdas ją sukrėtė. Lizelotė Kortium visiškai apsirengusi gulėjo vonioje be jokių gyvybės žymių. Atlikus skrodimą buvo aptiktos hematomos ant pakaušio, tačiau iš pradžių jos nesukėlė jokių įtarimų, nes griūdama ji galėjo susimušti. Buvo pripažinta, kad Lizelotė Kortium parkrito ir nuskendo, ji buvo kremuota jau kitą dieną.

Bet lapkričio 17 dieną teismo medicinos ekspertas, pateikęs išvadą apie mirties priežastis, kartu su vyriausiuoju policijos komisaru nuvyko pakartotinai apžiūrėti senutės žuvimo vietos. Ir bute jie padarė išvadą, kad jos mirtis nebuvo atsitiktinė, kad ji žuvo nuo piktadario rankų, nes krentant į vonią kraujosruvų negalėjo atsirasti tose kūno vietose, kur jų buvo. Policija nusprendė, kad tai ne nelaimingas atsitikimas, o tyčinis nužudymas.

Prasidėjo tyrimas, ir nusikaltimu buvo apkaltintas Manfredas Gendickis. Pagal tyrėjų versiją tą dieną, kai senutė buvo paguldyta į ligoninę, M.Gendickis nuėjo į jos butą, pavogė pinigus ir pažįstamam atidavė 8000 eurų skolą. 2009 m. pradžioje M.Gendickis buvo sulaikytas, jį įtariant žmogžudyste. Bet įtariamasis kategoriškai neigė ir vagystę, ir, aišku, dar sunkesnį nusikaltimą. Jis sugebėjo pateikti įrodymų, kad pinigų sumą skolai sumokėti gavo legaliai, be to, visi Lizelotės Kortium pinigai buvo nepaliesti.

Užuot ieškoję nusikaltėlio, tyrėjai iškėlė kitą nusikaltimo versiją: neva M.Gendickis susivaidijo su senute, ją sumušė, o paskui nužudė, kad nuslėptų jos užpuolimo faktą. 2010 m. gegužę jis buvo nuteistas už žmogžudystę kalėti iki gyvos galvos.

Ilgametė kova dėl teisingumo

Visus, kas domėjosi teismo procesu, taip pat žiniasklaidos atstovus, nuosprendis šokiravo, jų manymu M.Gendickio kaltė nebuvo įrodyta. M.Gendickio gynyba tvirtino, kad senutė mirė įvykus nelaimingam atsitikimui. Iš visko atrodė, kad L.Kortium ketino išskalbti skalbinius, kuriuos parsivežė iš ligoninės, vonioje pasijuto blogai, parkrito ir užspringo.

Be to, nebuvo rastas nusikaltimo įnagis - daiktas, kuriuo M.Gendickis neva trenkė L.Kortium, taip pat nieko, į ką ji būtų galėjusi susitrenkti, išskyrus vonią. Be to, apžiūrint kūną nebuvo išmatuota nei jo temperatūra, nei vandens, kuriame jis gulėjo.

Nuteistojo artimieji, netekę vilties sulaukti teisingumo, kreipėsi į nepriklausomą tyrėją Akselį Petermaną (Axel Petermann), Vokietijoje pagarsėjusį talentingą kriminalistą, analitiką ir rašytoją. Po trejų metų M.Gendickio advokatė Regina Rik (Regina Rick) surinko visą reikiamą medžiagą ir lėšų tolesniam tyrimui ir pateikė prašymą atnaujinti tyrimą.

Į pirmąjį jos pareiškimą nebuvo atsižvelgta. Antrasis advokatės pareiškimas, įteiktas 2019 m. birželį, buvo atmestas 2020 m. gruodį, nes teismas pateiktus įrodymus pripažino nereikšmingais, kad byla būtų peržiūrėta.

Šis sprendimas buvo atšauktas tik po pusantrų metų, nors atsisakymas atnaujinti teismo procesą buvo apskųstas iškart. Ir tik 2022 m. rugpjūtį buvo nutarta M.Gendickio bylą atnaujinti. Byla buvo nagrinėjama visus metus ir baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu.

Finansiniai ginčai

M.Gendickis, suimtas dar 2009 m., daugiau kaip 13 metų kalėjo už nusikaltimą, kurio nepadarė. Iš jo buvo atimta galimybė matytis su artimaisiais, leisti laiką su draugais, dirbti ir išlaikyti šeimą. Panaikinus visus kaltinimus, paleistas į laisvę M.Gendickis gavo 368 700 eurų kompensaciją, skaičiuojant po 75 eurus už kiekvieną įkalinimo įstaigose praleistą dieną.

Tačiau Manfredui ir jo advokatei suma pasirodė nepakankama, nes nebuvo atsižvelgta į jam padarytą moralinę ir materialinę žalą.

M.Gendickis pateikė ieškinį dėl papildomos kompensacijos už patirtas kančias ir reikalauja sumokėti jam dar 750 000 eurų.

O Miuncheno prokuratūra pateikė priešieškinį, kuriame reikalauja, kad nekaltai nuteistasis žmogus, kuris 13 metų negalėjo gyventi normalaus gyvenimo, apmokėtų 100 000 eurų sąskaitą: būtent tokia suma prokuratūra įvertino M.Gendickio laikymo kalėjime išlaidas: į šią sumą įeina nakvynė, maistas ir atlyginimas, kurį jis gaudavo kalėjime dirbdamas. Juk jo iš esmės ten neturėjo būti!

Paradoksalią situaciją dabar stebi žiniasklaidos atstovai ir pasipiktinusi visuomenė, o kuo visa tai baigsis, kol kas neaišku.