Danijos karalienė Margarita II pagrįstai laikoma viena drąsiausių ir nutrūktgalviškiausių valdovių Europos istorijoje. Ji nugyveno audringą jaunystę, valdymo metais ne kartą yra patekusi į skandalų sūkurį, o prieš atsisakydama sosto visus apstulbino įstatymų pakeitimais.
Margarita II valdė Daniją ilgiau už visus savo protėvius ir nutraukė karūnos paveldėjimo po monarcho mirties tradiciją. Kuo dar įsiminė Danijos karalienė ir kodėl ją taip mylėjo valdiniai?
Vaikystė ir jaunystė
Margretė Aleksandrina Torhildur Ingrida gimė praėjus vos savaitei po to, kai A.Hitlerio kariuomenė užpuolė Daniją. Būsimosios karalienės senelis Kristijonas X, suprasdamas, kad priešintis yra beprasmiška, įsakė sudėti ginklus. Margretė gimė ir užaugo Kopenhagoje, nepatyrusi karo baisumų: lyginant su kitomis šalimis Danija buvo išvaduota ramiai, praktiškai nepraliejant kraujo. Vos dvejų metukų mergaitė demonstravo žinių troškimą ir, išmokusi kalbėti, įsimindavo visų mamos kambarinių augalų pavadinimus.
Frederikas IX sėdo į Danijos sostą, kai Margretei buvo vos 7 metai. Būsimosios valdovės jaunystė praėjo jaunesniųjų seserų Benediktos ir Anos Marijos kompanijoje - pastaroji vėliau ištekėjusi tapo Graikijos karaliene. Kad mirus tėvui jai teks valdyti šalį, Margretė išgirdo būdama trylikos: sužinojęs, kad žmona negalės pagimdyti daugiau vaikų, Frederikas IX pakeitė konstituciją. Iki tol titulas būdavo perduodamas vyriškąja linija, o su tuo tris dukras turintis monarchas nepanoro taikstytis. Jo brolis Knudas, buvęs pirmąsis eilėje į sostą, su brolio sprendimu sutiko.
Vaikystėje Margretė turėjo daugybę pliušinių žaislų, dauguma iš jų - gyvūnai. Vėliau juos pakeitė tikri augintiniai - kanarėlės ir korgiai. Ūgtelėjusi Margretė buvo įrašyta į privačią mokyklą, ją baigusi būsimoji karalienė išvyko mokytis į „North Foreland Lodge" D.Britanijoje, o po to įstojo į Kembridžą studijuoti archeologijos. Taip pat Margretė spėjo baigti studijas Orhuso universitete, Sorbonoje ir Londono ekonomikos mokykloje.
Net studijuodama sosto paveldėtoja nepamiršdavo savo hobio - tapybos, kuria domėjosi nuo vaikystės, ir nuolatos tobulino įgūdžius, vėliau pagarsėjo ir kaip dailininkė. Visus paveikslus ji pasirašinėja Ingahildos Gratmer vardu, jų iki šiol galima pamatyti Danijoje vykstančiose parodose. Būtent jos sukurti pašto ženklai puošia laiškus iš Grenlandijos. Be to, karalienė iliustravo Dž.Tolkino „Žiedų valdovo" daniškąjį leidimą.
Karaliaus dukra neatsisakydavo malonumo gyventi prabangiai ir naudotis savo padėtimi. Kartą ji su pusseserėmis, Norvegijos princese Astrida ir Švedijos princese Margareta išvyko į Holivudą, kad asmeniškai susipažintų su Džeriu Luisu (Jerry Lewis) ir Elviu Presliu (Elvis Presley). Sosto įpėdinė per pertraukas tarp studijų daug keliavo ir pamatė pasaulio.
Tačiau žalingą įprotį, kurio atsikratė tik prieš metus, Margarita II įgijo ne būdama su gausybe draugų, o namuose. Pirmąją cigaretę jai pasiūlė tėvai, kai jai buvo 17 metų. Būtent nuo tada, kaip prisipažino pati, ji ir pradėjo rūkyti. Įprotis tapo neatskiriama jos įvaizdžio dalimi, nors ir sukėlė nemažai problemų. Pavyzdžiui, 2006 m. ji net buvo iškviesta į teismą, apkaltinta rūkymo propaganda ir jai buvo uždrausta rūkyti viešose vietose.
Šeima ir valdymo metai
Nežiūrint populiarumo tarp vyrų ir tam tikros laisvės jaunystėje, Margretė iki pažinties su būsimuoju sutuoktiniu nė karto nebuvo pasimatyme. Prancūzų diplomatą Anri Mari Žaną Andrė de Labordą de Monpeza (Henri Marie Jean André de Laborde de Monpezat) ji sutiko Londone, kvietinėje vakarienėje, o jis pakvietė ją pietų. Tai buvo pirmasis kartas, kai Margretė liko viena su vyru: iki tol šalia visada būdavo kuri nors iš seserų, draugių arba giminaičių. Nežiūrint to, bendrauti jiems buvo lengva ir būsimieji sutuoktiniai net apsikeitė adresais ir telefonų numeriais. Labai pravertė ir Margretės mokėjimas laisvai kalbėti prancūziškai, juk diplomatas nekalbėjo daniškai. Iš viso karalienė moka penkias kalbas: danų, prancūzų, anglų, švedų ir vokiečių.
Margretei grįžus į Daniją, įsimylėjėliai bendravo toliau. Žavusis grafas Anri de Monpeza laiškus princesei perduodavo per pažįstamus, skambindavo į rūmus ir prisistatydavo prasimanytu vardu. Apie jų romaną niekas nežinojo iki pat sužadėtuvių. Vestuvės įvyko 1967 m., o po jų Anri teko pasikeisti vardą į Henriką, iš katalikybės pereiti į liuteronų tikėjimą ir atsisakyti karjeros. Paaukoti jam, švelniai tariant, teko nemažai: prieš susitikdamas Margretę, prancūzas grafas spėjo išmokti keletą kalbų, dalyvauti Alžyro kare, pradėti diplomato karjerą ir tapti Prancūzijos ambasados Londone trečiuoju sekretoriumi
Linksmuolis princas Henrikas visai nepritapo prie vėsios ir rimtos Danijos. Kliudė ir kalbos barjeras: karalienės vyras taip ir nesugebėjo išmokti daniškai, todėl jam tekdavo bendrauti tik su tais, kas mokėjo prancūziškai ir angliškai. Tačiau princas Henrikas buvo pasirengęs dėl mylimosios įveikti visus sunkumus. Jų sąjunga pradėjo tradiciją karališkiesiems paveldėtojams tuoktis iš meilės. Praėjus metams po vedybų jiems gimė sūnus, princas Frederikas, o vėliau - jaunėlis Joakimas. 1972 m. mirus tėvui, Margarita II sėdo į sostą ir visą dėmesį sutelkė į valdymą.
Vaikais daugiausia rūpinosi princas Henrikas. Jis ilgai taikstėsi su savo padėtimi, bet ambicijos prasiverždavo: atsisakęs karjeros dėl šeimos jis tikėjosi bent jau gauti princo konsorto titulą, bet Danijos vyriausybė jam šios privilegijos nesuteikė. Nepalaikė vyro ir Margarita II, kuriai klausimas neatrodė svarbus. Tačiau sutuoktinio nuoskaudos vis didėjo ir, jausdamasis nereikalingas, princas Henrikas net pradėjo duoti interviu, kuriuose skundėsi savo padėtimi. Trokštamą titulą jis gavo 2005 metais, bet supratęs, kad „karaliumi konsortu" niekada netaps, 2011 m. jo savo noru atsisakė ir išėjo į pensiją. Nepaisant nuomonių skirtumų, prancūzas Margaritą vis dar mylėjo. Tai rodo daugybė žmonai skirtų eilėraščių ir visose nuotraukose matoma meilė akyse. Princas Henrikas mirė 2018 m., apsuptas šeimos, ir paprašė jo nelaidoti karališkojoje kriptoje Roskildėje.
O Margarita II buvo visiškai užimta valstybės reikalais. Ji darė įtaką Danijos užsienio ir ekonominei politikai ir žmonių buvo vertinama rekordiškai aukštai - jos reitingas siekė net 80 proc. Daug dėmesio karalienė skyrė ir karybai, kuri ją tikrai sudomino: monarchė buvo Danijos karinių oro pajėgų majorė ir pagal tradiciją D.Britanijos armijos Velso princesės karališkojo pėstininkų pulko vadė.
Margaritos II eros pabaiga
2024 metų pradžioje Margarita II savo noru atsisakė sosto - beje, tą pačią dieną, kurią tapo karaliene. Jos valdymas truko lygiai 52 metus, įpėdiniu tapo vyresnysis sūnus Frederikas. Pasak Margaritos II, tokį sprendimą ji priėmė dėl sveikatos problemų: ją labai kamuoja kelių sąnarių skausmai, be to, ji ilgai sveiko po nugaros operacijos ir dėl to jai net teko mesti rūkyti. Tačiau dar prieš pasitraukdama karalienė spėjo šokiruoti piliečius ir šeimą įstatymo pakeitimais.
Taigi, Danijos karalienė nutarė modernizuoti monarchiją ir panaikino savo anūkų, jaunesniojo sūnaus vaikų, karališkuosius titulus. Nikolajus, Feliksas, Henrikas ir Atėnė daugiau negali vadintis princais ir princese, o jų tėvas į tai reagavo labai neigiamai. Margarita giminaičių atsiprašė, bet nuomonės nepakeitė. Atsakydamas į tai, princas Joakimas pranešė, kad su žmona ir vaikais persikels gyventi į D.Britaniją.
Karalius Frederikas pažadėjo toliau modernizuoti monarchiją ir pareiškė, kad ypatingą dėmesį skirs ekologijai. Jis turi keturis vaikus - Kristianą, Izabelę, Žozefiną ir Vinsentą. Pagal paveldėjimo teisę kitu karaliumi taps Kristianas. O Margarita II dabar daugiausia dėmesio skiria sveikatai. Rugsėjį ji buvo paguldyta į ligoninę, nes pargriuvusi susilaužė ranką ir patyrė kaklo traumą, o dabar sveiksta namuose.