„Fantazijos - vis geriau negu rūkas galvoje", - sakė Arturas Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle) ir šį aforizmą įgyvendino savo kūriniuose. Legendinio Šerloko Holmso „tėvas" yra daugybės nuotykių, istorinių, publicistinių, fantastikos ir humoristinių apysakų ir romanų autorius.
Bet pasaulio detektyvo žanro klasiku A.Konanas Doilis tapo būtent dėl Holmso ir jo bičiulio daktaro Vatsono. Milijonai skaitytojų visame pasaulyje mielai panyra į Viktorijos laikų Anglijos atmosferą, klaidžioja po niūrų lietingą Londoną ir bando drauge su Šerloku Holmsu išaiškinti vieną iš daugelio paslaptingų nusikaltimų.
Pagrindiniai biografijos faktai
1859 m. gegužės 22-ąją Edinburge (Škotija), airių katalikų šeimoje gimė berniukas Arturas Konanas Doilis, kuriam po kelių dešimtmečių buvo lemta tapti vienu iš garsiausių Anglijos ir viso pasaulio rašytojų. Jo tėvas buvo architektas ir dailininkas, bet kartu alkoholikas ir nestabilios psichikos žmogus, - dažnai visiškai nepraktiškas. Mama aistringai mėgo skaityti ir pasižymėjo kaip talentinga pasakotoja. Iš jos Arturas perėmė susidomėjimą riterių romanais ir nuotykiais.
Pinigų šeimai visada trūko. Padedant turtingiems giminaičiams Arturas buvo įtaisytas į uždarą jėzuitų koledžą, bet septynerius ten praleistus metus prisimindavo bloguoju. Nedaugelis tų metų laimingų akimirkų jam buvo susijusios su mamos laiškais: įprotį smulkiai aprašyti aktualius įvykius jis išlaikė visą tolesnį gyvenimą. Be to, internate Arturas su malonumu sportavo, daugiausia žaidė kriketą, ir savyje atrado pasakotojo talentą, valandų valandas pasakodamas bendraamžiams ekspromtu sukurtas istrorijas. 1876 m. Arturas baigė koledžą, grįžo namo ir nusprendė gyvenimą susieti su medicina. Edinburgo universitete trečiakursis A.Konanas Doilis įniko rašyti trumpus apsakymus. Nuo 1880 m. vasario iki rugsėjo jis kaip laivo gydytojas praleido banginių medžiotojų laive Arkties vandenyse, po dvejų metų dalyvavo analogiškoje kelionėje prie Afrikos vakarinės pakrantės.
1881 m. gavęs universiteto diplomą ir medicinos bakalauro laipsnį, A.Konanas Doilis pradėjo gydytojo praktiką, tačiau literatūros neapleido, daug rašė, tarp kitų kūrinių - istorinius romanus. 1891 m. A.Konanas Doilis apsisprendė, kad rašymas bus jo pagrindinė profesija.
A.Konano Doilio gyvenime kartais vykdavo neįtikimi viražai. Būdamas jau populiarus, žinomas autorius, grįžo į mediciną ir 1900 m. kaip karo lauko ligoninės chirurgas išvyko į Anglų - būrų karą. Už dalyvavimą jame jis buvo pakeltas į riterius. Seras Arturas pelnė vieno pažangiausių savo meto gydytojų vardą: domėjosi naujausiais tyrimais, reguliariai publikavo straipsnius medicinos temomis, o jo vakcinacijos metodų tyrimai net šiandien neprarado aktualumo.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui A.Konanas Doilis mėgino užsirašyti savanoriu, bet į frontą jo niekas neleido. Pirmasis pasaulinis A.Konanui Doiliui tapo asmenine tragedija: 1916 m. jo sūnus buvo sužeistas mūšyje prie Somos ir vėliau mirė. Sielvartas virto susižavėjimu spiritizmu. Rašytojas parašė nemažai spiritizmo tyrinėjimo darbų, o paskutinius gyvenimo metus propagavo tikėjimą vaiduokliais ir pomirtiniu gyvenimu. Daugybė sukrėtimų išsekino jo organizmą: 1930 m. liepos 7-ąją A.Konanas Doilis mirė ištikus širdies priepuoliui.
Jo amžininkai pasakojo, kad rašytojas visada buvo mandagus ir pagarbus, ypač bendraudamas su damomis. Riteriškų idealų, vaikystėje įdiegtų mamos, jis neatsisakė visą gyvenimą. A.Konanas Doilis buvo vedęs du kartus. Jo pirmąja žmona 1885 m. tapo Luiza Hokins (Louisa Hawkins), su ja jis susilaukė dviejų vaikų. Luiza sirgo tuberkulioze ir 1906 m. mirė. 1907 m. A.Konanas Doilis vedė Džiną Leki (Jean Leckie), kurią nuo pažinties 1897 m. buvo slapta įsimylėjęs. Jie turėjo tris vaikus, o vienas iš jų, Adrianas, vėliau tapo tėvo biografu.
Šerloko Holmso epopėja
1886 m. kovą A.Konanas Doilis pradėjo, o balandį užbaigė rašyti novelę „Kraujo spalvos etiudas", kurio herojai vadinosi Šerlokas Holmsas ir daktaras Džonas Vatsonas. Šiuo kūriniu prasideda šlovinga garsaus Londono seklio Š.Holmso istorija, autoriui pelniusi didžiulį populiarumą. Š.Holmso prototipu tapo chirurgas Džozefas Belas (Joseph Bell) iš Edinburgo karališkosios ligoninės, su kuriuo A.Konanas Doilis susipažino 1877 m. dirbdamas jo asistentu. Dž.Belas garsėjo gebėjimu iš menkiausių detalių nuspėti žmogaus chrakterį ir praeitį, žaibiškai vertinti ir diagnozuoti, remdamasis išorine paciento apžiūra. Jis dažnai sakydavo: „Jūs viską matote, bet nesivarginate pamąstyti apie tai, ką matote!" Pats Dž.Belas neigė panašumą su Holmsu ir sakydavo, kad iki tokio unikalumo jam yra toli. O rašytojo sūnaus Adriano liudijimu A.Konanas Doilis kartą prasitarė: „Jeigu ir buvo Holmsas, jis - aš pats". Daktaro Džono Vatsono prototipu paprastai laikomas A.Konanas Doilis, bet rašytojas savo memuaruose mini majorą Alfredą Vudą, kuris buvo jo sekretorius ir su juo dirbo beveik 40 metų.
Šerlokas Holmsas yra iš viso 56 A.Konano Doilio apsakymų ir 4 apysakų herojus. Daugumoje jų pasakojama jo geriausio draugo daktaro Vatsono vardu. Beje, kartą A.Konanui Doiliui pačiam teko pabūti sekliu. Išgirdęs apie rezonansinę bylą, kurioje jaunas vyras buvo kaltinamas užmušęs svetimus galvijus, jis pats atliko tyrimą, rado naujų įrodymų ir pasiekė, kad byla būtų svarstoma iš naujo. Tada A.Konanui Doiliui pradėjo plūsti laiškai su prašymais padėti, taigi jis, tyrinėdamas bylų medžiagą, padėjo net keliems nuteistiesiems.
Ginčai dėl Š.Holmso išvaizdos
Svarstant, kaip atrodė legendinis seklys, skaitytojui tenka visiškai kliautis Dž.Vatsono žodžiais, o kalbant apie kinematografinę mylimo personažo išvaizdą, gerbėjų nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad kanoniškiausias yra Vasilijaus Livanovo įkūnytas personažas, kiti tvirtina, kad anglų aktorius Džeremis Bretas (Jeremy Brett), vaidinęs Š.Holmsą 1984 -1994 m. televizijos seriale, ir yra tikrasis Š.Holmsas. Bet pasigirsta ir nuomonių, kad šie vaidmenys liko praėjusiame amžiuje, o dabar galima lygiuotis tik į Benediktą Kamberbečą (Benedict Cumberbatch).
Šiaip ar taip, kalbant apie Š.Holmso išvaizdą, negalima nepaminėti trijų dalykų, su kuriais asocijuojasi garsusis seklys - tai pypkė, kepurė ir lupa. Lenktą pypkę herojui padovanojo dailininkai iliustratoriai, nors jis buvo ne tik stipraus pypkės tabako, bet ir cigarų gerbėjas. Apsakymuose Š.Holmsas nė karto nėra užsidėjęs medžiotojo kepurės su dviem snapeliais, kurią nešiojo V.Livanovo Holmsas. Šiuo galvos apdangalu seklį apdovanojo Sidnis Pedžetas (Sidney Paget), sukūręs piešinius žurnalui „Strand Magazine". Taip pat neaišku, ar narsiajam kovotojui su nusikalstamumu reikėjo lupos įkalčiams tirti - A.Konanas Doilis apie tai nieko nerašė.
Įdomūs faktai apie Š.Holmsą
Kad Šerlokas Holmsas buvo realus žmogus, tiki kas penktas britas - tai paaiškėjo iš asociacijos „Ask Jeeves" atliktos apklausos.
Apsakymus apie Š.Holmsą įvairiais metais rašė: A.Konano Doilio sūnus Adrianas, Markas Tvenas (Mark Twain), Aizekas Azimovas (Isaac Asimov), Stivenas Kingas (Stephen King) ir net JAV prezidentas Franklinas Ruzveltas (Franklin Roosevelt).
Kūriniuose apie Š.Holmsą A.Konanas Doilis aprašė daugelį kriminalistikos metodų, kurie tuo metu buvo žinomi policijai. Pasirodžius kūriniams apie garsųjį seklį, dedukcijos metodu pradėjo naudotis viso pasaulio kriminalistai. XX a. pradžioje Egipto policija rašytojo kūrinius įtraukė į privalomąją tyrėjų egzaminų programą.
Penkis filmus apie Š.Holmsą, kuriuose pagrindinius vaidmenis atliko rusų aktoriai V.Livanovas ir V.Solominas, anglai pripažino vienomis geriausių A.Konano Doilio ekranizacijų. 2006 m. V.Livanovas buvo apdovanotas Britų imperijos ordinu.
Profesorius Moriartis, pagrindinis Š.Holmso priešas, gavo pavardę iš rašytojo bendraklasių, brolių Moriarčių, kurie mokykloje tyčiojosi iš A.Konano Doilio.
Serialo „Daktaras Hausas" prodiuseriai ne kartą sakė, kad pagrindinio herojaus paveikslą kūrė, jam suteikdami legendinio seklio charakterio bruožus.
Tikslus Š.Holmso namų adresas - Londonas, Beikerstrytas, nr. 221B. A.Konano Doilio laikais namo su tokiu numeriu gatvėje nebuvo, ji baigėsi numeriu 100. Namas 221B buvo pastatytas vėliau, o dabar ten veikia Š.Holmso muziejus.
2002 m. Š.Holmsas tapo Karališkosios chemikų draugijos garbės nariu. Nė vienam kitam prasimanytam personažui tokia garbė niekada nebuvo suteikta.
Pavargęs nuo savo herojaus, A.Konanas Doilis jį nužudė „Paskutiniojoje Holmso byloje" (1883), kad turėtų laiko rašyti istorinius romanus. Po aštuonerių viso pasaulio skaitytojų isterijos metų ir, pasak gandų, net karalienės Viktorijos laiško, Š.Holmsą teko „prikelti iš mirusiųjų".
Dėl Holmso pašlijo A.Konano Doilio santykiai su Bernardu Šo (Bernard Shaw), kuris kartą apie seklį atsiliepė kaip apie „narkomaną, nepasižymintį nė vienu maloniu bruožu".
Š.Holmso gerbėjai sausio 6-ąją mini jo gimtadienį. Iš kur atsirado ši data, nėra visiškai aišku, nes A.Konano Doilio apsakymuose apie fenomenaliojo seklio amžių nerašoma. Vienintelę netiesioginę užuominą apie tai galima rasti jo paskutiniame apsakyme „Paskutinis nusilenkimas" (1917 m.), kur jis apibūdinamas kaip „aukštas prakaulus 60 metų vyras".
Gineso rekordų knygoje Š.Holmsas vadinamas „daugiausiai ekranizuojamu literatūriniu herojumi".