Pasaulio didieji, kuriems nusišypsojo likimas

Daugybę dešimtmečių ir net šimtmečių valstybių vadovai ir monarchai nuolatos yra rizikos zonoje. Nepaisant gausios apsaugos ir beprecedenčių saugumo priemonių, pamišėliai vėl ir vėl bando pašalinti svarbius politinius veikėjus, taip tikėdamiesi iš esmės panaikinti ekonomikos nuosmukio, gyvenimo pablogėjimo priežastį arba tiesiog išgarsėti, įeiti į istoriją, tegu ir taip neįprastai.

Elžbieta II

17-metis Markusas Sardžentas (Marcus Sarjeant) nutarė išgarsėti 1981 m. birželio 13 d. per Vėliavos pagerbimo ceremoniją pasikėsindamas į karalienę Elžbietą II. Tiesa, nors jis šaudė tuščiais šoviniais, nukentėjo tik šūvių pasibaidęs karalienės žirgas. Beje, jaunąjį nusikaltėlį įkvėpė Džono Lenono (John Lennon) nužudymas, išgarsinęs Marką Čepmeną (Mark Chapman). Ypatingos šlovės M.Sardžentas nesulaukė, bet buvo nuteistas penkerius metus kalėti, o faktiškai sėdėjo tik trejus.

Nuo birželio 13-osios praėjus vos keturiems mėnesiams, į karalienę buvo pasikėsinta dar kartą. Šįkart tai įvyko Naujojoje Zelandijoje. Į karalienę ir jos vyrą šovė 17-metis. Laimė, Kristoferis Liuisas (Christopher Lewis) nepataikė, o valdžia taip ir nesugebėjo įrodyti pasikėsinimo fakto. Šaulys gavo vos trejus metus kalėjimo ne už pasikėsinimą, o už ginklo laikymą ir jo panaudojimą viešoje vietoje.

Žakas Širakas

2002 m. liepą, švenčiant Bastilijos paėmimo dieną, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) išvengė mirties tik įsikišus paprastiems turistams. Pastebėjęs, kad Maksimas Briuneri (Maxime Brunerie) iš gitaros futliaro išsitraukė šautuvą, vienas iš turistų sugebėjo jo vamzdį nukreipti aukštyn, o kitas iš nusikaltėlio atėmė ginklą ir pargriovė jį ant žemės. Nusikaltėlis, sirgęs psichikos liga, apie savo planuojamą pasikėsinimą skelbė internete, bet niekas į tai nepažiūrėjo rimtai. Po dvejų tyrimo metų Maksimas Briuneri buvo nuteistas 10 metų kalėti. Po penkerių paleistas į laisvę jis paskelbė, kad visai neketino nužudyti prezidento.

Karalienė Beatričė

Neaišku, kokie buvo motyvai nusikaltimo, dėl kurio 2009 m. balandžio 30 d. Apeldorno mieste (Nyderlandai) žuvo 7 žmonės, o 10 buvo sužeisti. Vykstant Karalienės dienos iškilmėms, Kerstas R.Tatesas (Karst Roeland Tates) nukreipė į minią savo automobilį, kuris įsirėžė į paminklą vos nekliudęs karališkosios šeimos kortežo. Nusikaltėlis mirė ligoninėje po paros, prieš tai spėjęs pareikšti, kad pasikėsinimo taikinys buvo būtent karalienė Beatričė (Beatrix).

Michailas Gorbačiovas

Per 1990 m. lapkritį vykusią šventinę demonstraciją buvo pasikėsinta į SSRS prezidentą Michailą Gorbačiovą, stovėjusį mauzoliejaus tribūnoje. Į jį iš nupjautavamzdžio šautuvo šovė Ižorsko gamyklos šaltkalvis Aleksandras Šmonovas. Dėl greitos milicijos vyresniojo seržanto Andrejaus Mylnikovo reakcijos jo šūviai buvo netikslūs, o šaudžiusįjį sulaikė KGB darbuotojai. Pasikėsintojo manymu, Michailas Gorbačiovas buvo kaltas dėl to, kad SSRS įsigalėjo totalitarinis režimas. 28 metų šaltkalvis buvo pripažintas psichiškai nesveiku ir priverstinai gydomas. O po ketverių metų, palikęs ligoninę,
A.Šmonovas tapo žmogaus teisių aktyvistu, pradėjo kovoti su represine psichiatrija, save laikydamas jos auka.

Ronaldas Reiganas

Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan) JAV prezidento kėdėje buvo sėdėjęs vos 69 dienas, kai po susitikimo „Hilton" viešbutyje Vašingtone jam einant prie savo automobilio pasigirdo šūviai. R.Reiganas buvo sužeistas, bet operatyviai išgabentas iš įvykio vietos. Paaiškėjo, kad nusikaltėlis Džonas Hinklis jaunesnysis (John Hinckley Jr.) nusprendė tokiu būdu išgarsėti, kad atkreiptų į save aktorės Džodi Foster (Jodie Foster), kurią buvo aistringai įsimylėjęs, dėmesį. Be JAV prezidento per pasikėsinimą nukentėjo dar trys žmonės, tarp jų ir prezidento spaudos sekretorius Džeimsas Breidis (James Brady), dėl rimtos galvos smegenų traumos taip ir likęs neįgalus. Nusikaltėlis buvo pripažintas psichiškai nesveiku ir kitus 35 gyvenimo metus, iki 2016-ųjų, praleido klinikoje, kur buvo priverstinai gydomas. Šiuo metu jis yra laisvėje, tačiau turi laikytis kai kurių apribojimų.

Bilas Klintonas

1994 m. į JAV prezidentą buvo pasikėsinta tris kartus. Ronaldas Džinas Barburas (Ronald Gene Barbour) nesugebėjo nusižudyti, tad nusprendė nužudyti B.Klintoną (Bill Clinton). Tiesa, šio šalyje nebuvo, o R.Barburo planai ir gyrimasis turimu ginklu sudomino JAV specialiąsias tarnybas, taigi nevykėlis nusikaltėlis penkeriems metams sėdo už grotų.

Dar labiau nepasisekė Frenkui Judžinui Korderui (Frank Eugene Corder), vogtu lėktuvu įsibrovusiam į oro erdvę virš Baltųjų rūmų. Leisdamasis jis tiesiog užsimušė. Vėliau jo giminaičiai papasakojo apie gilią depresiją, dėl kurios jam kilo sumanymas išgarsėti pasikėsinus į prezidentą.

Spalį viešbučio darbuotojas Fransiskas Martinas Diuranas (Francisko Martin Duran) kokius 30 kartų iššovė Baltųjų rūmų kryptimi, kai juose buvo Bilas Klintonas. Laimė, niekas nenukentėjo, o šaulys buvo sulaikytas.

Barakas Obama

Iš visų pasikėsinimų į Baraką Obamą (Barack Obama) garsiausiai nuskambėjo Džeimso Evereto Dačkės (James Everett Dutschke) byla. 2013 m. jis keliems politiniams veikėjams, tarp jų ir Barakui Obamai, išsiuntinėjo laiškus su nuodais. Adresatų pavojingi siuntiniai nepasiekė, o nusikaltėlis buvo išaiškintas ir nuteistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.