Paulius Korsakas: "Aš draugų nevalgau"

Paulius Korsakas laidą "Vienam gale kablys" veda jau septyniolika metų ir sako, kad yra laimingas, jog jo hobis sutapo su darbu. Dėl žvejybos jis net pakeitė gyvenamąją vietą - iš Vilniaus persikraustė į Klaipėdą. "TV publikai" ilgametis žvejys atskleidė, kur geriausiai kimba ir kaip pagauti skirtingų charakterių žuvis.

Aistra žvejybai susiformavo jau nuo mažų dienų. Savo pirmąją žuvį P.Korsakas sugavo labai anksti, būdamas vos ketverių. "Tėvas padovanojo pirmą bambukinę meškerę ir liepė žuvį gaudyti, tai tada turbūt ir pagavau savo pirmąją žuvį", - pasakojo P.Korsakas.

Nestokojantis humoro žvejys teigė, kad sėkminga žvejyba yra jau tada, kai apskritai prisiverti į ją nuvažiuoti. "Aš galvoju, jeigu pakėlei užpakalį nuo sofos, spjovei į visas problemas ir sugebėjai išvažiuoti į gamtą, tai jau didelis laimėjimas", - sakė P.Korsakas.

Per ilgus žvejybos metus P.Korsakas išmoko žvejoti įvairiomis sąlygomis. Prieš žvejodamas ant ledo jis pirmiausia pasitaria su draugais ir bičiuliais. "Patys tikriname ledą su grąžtais, stengiamės dirbti visiškai saugioje aplinkoje. O šiaip tai kas ten baisaus? Šalta, spengia viskas, šarmoja, rasoja, vyriška. O kai žmonės važiuoja į Antarktidą, į kokią ekspediciją, ten dar baisiau turėtų būti. O šiaip nėra blogo oro, yra tik bloga apranga", - sakė laidos žvejams vedėjas.

Žvejybos vien su laimikiu profesionalus žvejys nesieja ir sako, jog vieniems svarbu, kad gerai kibtų, o kitiems tiesiog pakanka pasėdėti su meškere ir pažiūrėti į kylančią saulę. "Galbūt ir ne tai svarbu, ar užkibo, ar ne. O būna ir tokių žvejybų, kad tris paras prasėdi žvejodamas laukinius karpius, kurie yra labai protingi ir atsargūs. Tris paras galva verda kaip puodas, ką daryt, ką daryt, gal tą, gal aną, galų gale kibimas, ir haaa - viską padariau", - prisiminė P.Korsakas.

Laidos vedėjas sugautos žuvies nevalgo ir pagautą laimikį iš karto paleidžia atgal į vandenį. "Aš draugų nevalgau, o žuvys - mano draugai", - sakė P.Korsakas.

Žuvų mažėja

Kasdien žuvų lieka vis mažiau ir jos darosi vis atsargesnės. "Žuvų ryškiai mažėja, nepalyginsi su tuo, kiek jų buvo prieš dešimt metų. Manau, žvejai mėgėjai kiek prie to prisideda, bet daugiausia tai bendra verslinė žvejyba, ta, kuriai leidžiama gaudyti žuvis tinklais ir netgi per nerštą", - apgailestavo P.Korsakas.

Tačiau padėtis gerėja. "Pasikeitė ministrai ir pradėjo priiminėti tokius įstatymus, kurių visi laukė dešimt metų. Padidintos baudos už brakonieriavimą, daug kur uždrausta žūklė. Dabar normalus žvejys turi turėti žvejo kortelę, kuri metams kainuoja penkiasdešimt litų. Grąžinta lengvata vaikams iki šešiolikos metų ir pensininkams nuo šešiasdešimt penkerių - jiems nereikia jokių žūklės leidimų", - vardijo žvejys.

Žvejų Meka

P.Korsakas yra žvejojęs dvidešimt penkiose pasaulio šalyse - nuo Kubos iki Sibiro, bet paklaustas, kur geriausiai kimba, nedvejodamas atsako: "Geriausiai kimba Lietuvoje, man patinka Lietuvoje - čia viskas geltona, žalia, raudona. Bet yra ir toks pasakymas apie žvejus: jeigu tu šiandien atvažiavai į žvejybą, tai kibo vakar ir kibs rytoj, arba kimba ten, kur mūsų nėra". Dėl žvejybos laidos vedėjas prieš šešerius metus pakeitė gyvenamąją vietą. "Aš ilgai gyvenau Vilniuje, kol supratau, kad reikia pradėti gyventi Klaipėdoje. Žvejoti važinėdavau šimtus kilometrų, todėl čia kaip ta istorija: jei kalnas neina pas Mahometą, tai Mahometas eina pas kalną. Aplink Vilnių visi tie ežeriukai vargšai iškankinti ir žuvų ten daug mažiau, o Klaipėda, Nemuno delta, Kuršių marios, Baltijos jūra yra turbūt visų Lietuvos žvejų Meka", - sakė laidos vedėjas.

Jaukų gudrybės

Žvejyboje yra gana daug kūrybos ir neretai tenka pasukti galvą, kaip pergudrauti žuvį, kad ji užkibtų. "Aš žvejoju gal kokiais dvylika penkiolika būdų. Šiuo metu naudoju anglišką dugninę meškerę, bet nėra taip, kad atėjai, užmetei meškerę ir ištraukei. Sunkiausia sugauti karališkas žuvis, o karališkos žuvys yra lašišinės. Lietuvoje galima sugauti keturių rūšių karališkas žuvis - kirkšlį, upėtakį, šlakį ir lašišą. Jas reikia gaudyti museline meškere. Čia iš viso abrakadabra. Iš visokių kailių, muselių, visokių paukščių, marabu plunksnų reikia surišti tokį mažiuką vabaliuką ir taip pateikti žuviai, kad ji net neatskirtų, jog čia nenatūralu", - pasakojo laidos vedėjas.

Žvejyba - kaip sportas. Žvejojama naudojant įvairiausius mišinius, kvapus, pašarus. Bandoma apgauti žuvį viskuo, kas yra skanu. "Tiesiai po nosimi žuviai reikia pateikti ne tik kabliuką, bet ir visokių kitokių skanių dalykėlių. Tai tokia kaip baltoji mišrainė, o toje mišrainėje toks mažas mėsos gabaliukas, pats skaniausias, ir žuvis jį tiktai op, o ten - kabliukas", - pasakojo žvejys.

Paklaustas, apie ką galvoja žvejodamas, P.Korsakas atsakė: "Galva būna visiškai tuščia, toks rūkas. Tai yra poilsis, išsivalo visa galva. Niekas neateina tau ir nesako: daryk taip ar kitaip. Ne, tiesiog esi ten su savo mintimis ir tada labai gerai. Dėl to aš iš trijų šimtų šešiasdešimt penkių dienų du šimtus praleidžiu prie vandens žvejodamas. Man pasisekė, kad mano darbas ir hobis sutapo, dėl to aš laikau save laimingu žmogumi".