Keistis pasiryžęs „Laisvalaikis“ vasaros pabaigoje paskelbė konkursą „Idėjos iš dėžės“, kuriame originalias žurnalo dizaino idėjas galėjo pasiūlyti ir patyrę, ir pradedantys grafikos dizaineriai. Iš kompetentingos komisijos atrinkto geriausių darbų dvyliktuko interneto vartotojai galėjo išrinkti savo favoritus. Daugiausia simpatijų sulaukęs Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos trečiakursės Paulinos Morkeliūnaitės kurtas logotipas apdovanotas ir specialiu „Laisvalaikio“ prizu.
- Esi studentė, bet „Laisvalaikio“ konkurse „Idėjos iš dėžės“ pranokai ir daugelį labiau patyrusių dizainerių - tavo darbas tinklalapyje „Facebook“ įvertintas geriausiai. Ar tikėjaisi, kad pasiseks?
- Esu gana savikritiškas žmogus, nesitikėjau patekti į finalinį dvyliktuką, tačiau patekusi tikrai apsidžiaugiau. Neslėpsiu, man padėjo ir draugai, tačiau „patinka“ paspaudė ir daug nepažįstamų žmonių. Taip pat sulaukiau malonių komentarų ir iš pažįstamų, kurie studijuoja su dizainu susijusias specialybes... Tikiuosi, kad šį „Laisvalaikio“ prizą gavau pelnytai.
- Kodėl žurnalui pasiūlei būtent tokį, nestandartišką logotipą?
- Šį logotipą kūriau būtent „Laisvalaikio“ konkursui, kuris buvo ir VTDK studijų programos dalis. Norėjosi sukurti tokį logotipą, kuris būtų patrauklus pirmiausia man pačiai, todėl nesidairiau į kitus. Maniau, kad jei leidinys nori keistis, tai reikia keistis iš pagrindų ir mano idėja galėtų tikti. „Laisvalaikio“ žurnalas skirtas jauniems žmonėms, todėl norisi, kad tokiame žurnale būtų rašoma apie kultūrą, meną, keliones ir panašiai. Todėl ir logotipą stengiausi kurti nenuobodų, stilingą ir jaunatviška - su idėja.
- O kaip supranti, kas yra „thinking out of the box“ (kitoks, netradicinis mąstymas)?
- Manau, tai ir yra gebėjimas pažvelgti į dalykus iš kitos perspektyvos. Tai kūrybiškumas, nusistovėjusių klišių ignoravimas. Kuriant svarbu būti originaliam, ir kartais idėja gimsta iš paprastų dalykų. Dažnai pamatai kitų darbus ir paklausi savęs, kodėl tokia mintis neatėjo man.
- Kodėl pasirinkai grafikos dizainerės specialybę?
- Mano šeima yra ganėtinai meniška. Tėtis muzikuoja, o ir mudvi su sese mokėmės muzikos mokykloje. Kai ją baigiau, pradėjau mokytis dailės. Nuo mažens mėgstu rūšiuoti viską pagal spalvas: pieštukus, knygas, kartais net drabužius spintoje. Visada mėgau piešti, dirbti su nuotraukomis. Nors mokykloje sekėsi gerai, nutariau stoti į kolegiją ir studijuoti tai, kas man prie širdies. Grafinis dizainas man patiko, atrodė perspektyvi sritis. Ir niekada nepasigailėjau. Treji metai - trumpas laiko tarpas visko išmokti, tačiau baigus studijas tikrai galima atrasti sau nišą.
- Ar šiuo metu dizainą kuri tik kolegijos paskaitose?
- Stengiuosi, kad studijos nebūtų mano vienintelis užsiėmimas. Noriu kaupti patirtį. Dar studijuodama pirmame kurse atlikau praktiką reklamos agentūroje, nors ji man nebuvo privaloma. Iki šiol bendradarbiauju su šia agentūra. Pavasarį pradėjau dirbti kitoje įmonėje - kuriu katalogus. Padedu savo sesei, kuri šiek tiek verslauja, gal ateityje turės savo vintažinių daiktų parduotuvėlę.
- Kokio žurnalo dizainere norėtum dirbti?
- Gandai man nėra įdomu, todėl neskaitau panašios tematikos žurnalų ir tokiame leidinyje dirbti nebūtų labai įdomu. Jei galėčiau rinktis, norėčiau dirbti žurnale, kuriame būtų rašoma apie kultūrą, kuriančius žmones, galbūt apie madą, muziką ir panašiai. Žurnalas turėtų būti estetiškas ir stilingas. Tai būtų žurnalas, prie kurio dirba profesionalų komanda. Žinoma, man dar reikia daug ko išmokti, kad galėčiau įgyvendinti šias svajones.
- O koks, tavo manymu, turėtų būti laikraščio ar žurnalo dizainas?
- Na, priklauso nuo to, koks tai žurnalas ar laikraštis. Manau, kad tas, kuris kuria dizainą, turėtų mokėti prisitaikyti prie situacijos ir leidinio, būti kūrybiškas, išmanyti techninę darbo pusę, domėtis naujienomis ir tendencijomis. Jis turi žinoti, ką kuria kiti, tačiau nekopijuoti. Žurnale turėtų derėti kūrybiškumas ir tvarka, nes dizaineris negali būti visiškas menininkas. Sistema turi išlikti ir keliauti iš numerio į numerį. Žinoma, retkarčiais pašėlusios idėjos, paįvairinančios leidinius, taip pat yra sveikintinos.
- Kaip vertini kitų jaunųjų dizainerių darbus?
- Džiaugiuosi, kad yra kuriančių žmonių ir tų, kurie tai įvertina. Kartais pagalvoju, kad dabar - dizainerių aukso amžius. Vertinamas grožis, naujos idėjos, originalumas. Džiaugiuosi, kad fotografija ir dizainas šiuo metu yra puoselėjamos sritys.
- O kur semiesi įkvėpimo?
- Autoritetų niekada neturėjau, todėl konkrečiais pavyzdžiais neseku. Idėjų ieškau vartydama žurnalus, naršydama internete. Tinkle šiuo metu yra daugybė puslapių, kuriuose skelbiamos dizaino naujienos, nauji šriftai, informacija apie maketavimą, kitų dizainerių darbai. Kartais popietes leidžiu kolegijos bibliotekoje skaitinėdama knygas apie dizainą, fotografiją, semiuosi įkvėpimo iš pavyzdžių. Kartais įkvepia muzika ar kiti kasdieniai dalykai.
- Ką veiki laisvalaikiu?
- Labai mėgstu fotografiją. Kartais su draugėmis sugalvojame padaryti kokių nors fotosesijų, projekčiukų. Pati mėgstu fotografuoti žmones. Jau ankstyvoje paauglystėje gavusi fotografuojantį telefoną, kiek vėliau - skaitmeninį fotoaparatą, pradėjau mokytis darbuotis įvairiomis nuotraukų redagavimo programomis: keisdavau spalvas, karpydavau, komponuodavau. Nuotraukų redagavimas iki šiol yra mano mėgstamas užsiėmimas.
Taip pat labai mėgstu muziką. Kai iš gimtojo Alytaus atvykau studijuoti į Vilnių, labiausiai man trūksta namuose likusio pianino.
Kita mano aistra - kelionės. Visada noriu kuo daugiau pamatyti ir patirti, juk gyvenimas toks trumpas. Kelionės man - taip pat ir įkvėpimo šaltinis. Jos mane įkvepia kaip žmogų. Teko pabūti Pietų Italijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir t.t. Kol kas keliauju po Europą, tačiau norėčiau nuvykti ir kur nors toliau.
- O kur labiausiai norėtum nuvykti?
- Ten, kur karšta! Nežinau, kažkodėl labai norėčiau nuvažiuoti į Kaliforniją. Norėčiau įsitikinti, ar ten tikrai taip žavu, kaip matau plakatuose ir muzikiniuose klipuose. Taip pat norėčiau nukeliauti į kokią nors salą, pasižyminčia vietine kultūra ir egzotiška gamta. Na, iš esmės įdomu yra visur, kur dar nesu buvusi.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“