Šeimos dueto nebus. Bent kol kas

Nors šiandien Ericos gyvenime daug pokyčių - ištekėjo už grupės “InCulto” lyderio Jurgio Didžiulio ir susilaukė sūnelio (tiesa, pora itin kruopščiai saugo savo asmeninį gyvenimą), turi daug muzikinių planų, tačiau dar ir dabar prisimena tą užplūdusį jaudulį atliekant dainos žodžius...

- Neatsitiktinai pokalbį pradėsime nuo artėjančio “Respublikos” dvidešimtmečio, kuris bus paminėtas šį rudenį. Kitados filmavaisi dienraščio reklaminiame klipe ir skaitytojams įstrigai atmintin kaip savotiškas dienraščio veidas. Jeigu neklystu, tas momentas tau buvo lemtingas, nes pirmąkart uždainavai lietuviškai...

- Taip, tai buvo pirmas kartas, kai dainavau lietuviškai. Ir kaip visada labai jaudinausi. Netgi dabar jaudinuosi dainuodama lietuviškai. Tai labai sudėtinga kalba, bet taip pat labai graži. Stengiuosi jos mokytis.

- Ar prisimeni tuos nepaprastai gražius Romo Lileikio žodžius: “Tamsa pasitraukia ir paukštis pakyla, - “Respublika” įveikia tylą,/ už Tave ir draugus,/ iš nakties - šviesus dangus!”

- Taip, prisimenu labai gerai, tarsi tai būtų buvę vakar.

- Girdėjau, šiuo metu intensyviai dirbi studijoje įrašinėdama solinį albumą. Tikriausiai tai gerokai skiriasi nuo darbo grupėje. Kada galime tikėtis išvysti albumą?

- Įrašinėdama šį albumą stengiuosi neskubėti, taip pat turiu ir daugiau dainų “griaučių”. Tai - labai asmeninis albumas, artimas širdžiai, todėl noriu kiek galima geriau jį padaryti. Nežinau, ar tai realizuosiu šiais metais, ar ne, nes daug kas priklauso nuo to, kiek laiko įrašinėsiu dainas. Neabejoju, kad albumo dainos skambės visiškai kitaip nei bet kurio grupės “Skamp” albumo.

- Ar tiesa, kad visos būsimo albumo dainos - tavo pačios sukurtos? Jeigu taip, ar nebijai gerbėjams apnuoginti savo širdies?

- Tai tiesa. Visus albumo tekstus rašau pati. Bet tai nėra neįprasta, nes visada rašiau tekstus “Skamp” albumų dainoms. Iš tikrųjų albumas “atėjo” labai natūraliai: kai tik pradėjau rašyti, žodžiai savaime pradėjo lietis, tarsi jie seniai būtų glūdėję mano galvoje. Dažnai dainų tekstai ar dainos yra tavo svajonėse, tereikia nuspręsti, ar nori pasidalyti savo mintimis su kitais žmonėmis. Nebijau reakcijos, kol esu tikra dėl savo sprendimų. Iš tikrųjų geriau išprovokuoti žmonių reakciją nei kad jie liktų abejingi ir nieko nejaustų. Labai nuobodu prisitaikyti.

- Erica, kaip sekasi dainininkės karjerą derinti su motinyste? Ar savo sūneliui gali skirti tiek dėmesio, kiek norėtum?

- Džiaugiuosi, kad šalia yra mama su tėčiu, kurie, kai nebūna išvykę, man daug padeda. Jei nebūtų jų pagalbos, manau, visą savo laiką paskirčiau sūneliui. Bet man pasisekė, kad nereikia to griebtis. Vaikų visada norėjau susilaukti iki trisdešimties. Dabar man - 28 m. Tai labai gerai, nes esu dar jauna ir sūnui galiu skirti daug energijos. (Šypsosi.) Pasikeitė tik tai, kad dabar turiu planuoti savo laiką. Jurgis - taip pat. Dabar mums abiem viską reikia padaryti greičiau ir geriau. Manau, kad tai teigiamas dalykas. Tai daro mus produktyvesnius.

- Ką norėtum pasakyti toms atlikėjoms, kurios bijo dėl vaiko paaukoti karjerą?

- Kiekviena moteris tai priima skirtingai. Gerbiu kiekvienos sprendimą. Šiame versle joms sudėtinga todėl, kad iki tam tikro amžiaus jos turi susilaukti vaikų. Vyrams paprasčiau, nes bet kokiame gyvenimo tarpsnyje jie gali auginti vaikus ir su jais sukurti gražius santykius.

- Dabar, kai tapai jauna mama, gal planuoji išleisti ir kokią lopšinių kompaktinę plokštelę?

- Per praėjusius metus išmokau daug naujų lopšinių. Taip pat sūnui nuolatos dainuoju dainas. Galvoju apie lopšinių albumo išleidimą, bet jis skirsis nuo to, ką aš esu dariusi anksčiau. Nežinau, kada jį išleisiu, bet tai bus visai kas kita nei solinis albumas. Savęs, kaip lopšinių atlikėjos, neįsivaizduoju.

- Per pastarąjį tikrojo garso koncertą “Frankofonijos pavasaris Lietuvoje” scenoje pasirodei kartu su sutuoktiniu J.Didžiuliu, jis tau akompanavo gitara. Galbūt ateityje nudžiuginsite šeimos duetu?

- Bėda ta, kad šeimų duetai pelnę blogą vardą. Kadangi tai daugiau tampa verslu, ši idėja žlugo. Tuos du kartus esame sudainavę iš būtinybės - kartą Jurgis manęs paprašė pagalbos, taip pat ir aš jo paprašiau pagelbėti per pirmąjį solinį koncertą. Šiuo atžvilgiu yra gerai, nes tu gali pasitikėti žmogumi, jo tikromis pastangomis. Bijau, kad tuo užsiimant nuolat, tai taps darbu. Ir tada tu netikėtai dirbsi namuose... Tai yra opi problema.

- Su vyru itin kruopščiai slepiate šeimos gyvenimą. Kodėl?

- Yra keletas dalykų, kuriuos norime pasilikti sau, nenorime jais dalytis su visa šalimi, su nepažįstamaisiais. Tai ne jų reikalas. Man suprantamas žmonių smalsumas, bet tai nereiškia, kad aš jį tenkinsiu. Mano pasirinkimas - būti dainininke, būti matomu žmogumi, todėl suprantu, kad viešumas neišvengiamas. Tačiau mano sūnus to negalėjo pasirinkti, todėl mums reikia jį apsaugoti. Jis ne lėlė. Mano gyvenimas šeimoje yra atskirtas nuo profesinio, manau, kiekvienas gali tai suprasti. Jeigu kaip šeima būsime atviri kiekvienam ir bet kam, kas tada švento liks mums. Yra begalė dalykų, kurių žmonės nežino apie mane, ir aš dėl to jaučiuosi absoliučiai laiminga.

- Kokiais savo kūriniais, pranokusiais visus lūkesčius, didžiuojiesi? O gal dar nesi atlikusi ar sukūrusi savo geriausios dainos?

- Hmm, visos mano dainos - tarsi maži vaikai. Tu sukuri jas, užaugini ir leidi joms skristi iš lizdo, bet kartu visada jauti, kad galėjai parašyti ar sudainuoti geriau. Nežinau, ar kada nors galėsiu pasakyti: “Taip, šį darbą padariau idealiai”. Atlikėjai retai būna patenkinti savo darbu, ir tai yra gerai, nes tada stengiesi padaryti dar geriau. Beje, savo darbą, pastangas, kurias įdedi į tam tikrą veiklą, reikia įvertinti, antraip gyvensi ateitimi, o ne šia akimirka.

- Keliais žodžiais nusakyk savo gyvenimo filosofiją. Koks gyvenimas tau atrodo idealus, iki galo užpildytas?

- Svarbiausias dalykas gyvenime yra laisvė. Gyvenimo raktas - gyventi sau. Aš tai supratau, kai susilaukiau sūnaus. Man tai - meilė, šeima, draugai. Tai yra gyvenimas. Nežinau, kiek laiko man dar liko, taigi jį noriu nugyventi geriausiai. Man tai reiškia įvertinimą tų žmonių, kurie mano gyvenimą daro ypatingą, moko ir puoselėja mane kaip asmenybę.

- Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje tiek vartydamas spaudą, tiek žiūrėdamas televiziją, tiek eidamas gatve tegirdi linksniuojant žodį “krizė”. Ar patys jau pajutote krizę (ne vien finansinę)? Ir kaip pavyksta nepasiduoti tai visuotinei baimei?

- Taip, mes visi jaučiame sunkius laikus. Muzikos situacija tampa baisi. Nauji mokesčiai yra nepagrįstai dideli. Mes mokame mokesčius už kiekvieną autorinę sutartį ir negauname “Sodros” garantijų. Nors mokėjome. Taigi tapo beveik neįmanoma rengti koncertų. Iš bilietų pardavėjų artistams, kai šie išnuomoja renginio vietą, mažai lieka uždarbio. Žmonių nuomone, jei esi žinomas - esi turtingas. Ne visai taip. Kontrakte uždarbis gali atrodyti didelis, bet užmokėjus už renginio vietą, garsą, muzikantams, garso operatoriams, scenos darbuotojams, šviesos ir efektų specialistams lieka tikrai nedaug. Ypač dabar. Vienintelis būdas išgyventi - nepasiduoti stresui. Tai galiausiai praeis. Taip pat jaučiu, kad bus dar blogiau. Tad reikia būti kūrybiškesniam ir ieškoti būdų, kaip išvengti sunkumų. Ką daugiau mes galime?

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Julius/Birgita".