Prieš daugiau nei 20 metų į Lietuvą iš Rusijos atvykęs dainininkas Stanislovas Stavickis-Stano (33) iki šiol prisimena, kaip tėtis jį mokė lietuvių kalbos. "Mano tėtis lietuvis, todėl jis man pasakodavo apie Lietuvą, mokė lietuvių kalbos. Pamenu, prieš miegą reikėdavo pasakyti tam tikras frazes, už tai gaudavau kokių nors skanėstų. Lietuviškus žodžius kartodavau savo kiemo draugams, jie sakydavo, kad išsigalvoju, kad tokios kalbos nebūna, kad tie žodžiai skamba per gražiai, per dainingai, kad čia gal ištraukos iš kokių nors užsienio dainų", - pasakojo žinomas dainininkas.
Jis pabrėžė, kad jam liūdna dėl to, jog iki šiol egzistuoja požiūris, kad jei gimei ne Lietuvoje, jei pirmoji gimtoji kalba ne lietuvių, nesi lietuvis. "Tokį stereotipą jau seniai paneigiau savo viduje, supratęs, kad esu didesnis lietuvis negu kai kurie gimę, augę ir niekada neišvažiavę iš savo gimtojo miesto. Manau, ir kitiems reikėtų apie tai susimąstyti. Juk dabar daugiau nei 30 proc. naujagimių lietuvių šeimose gimsta ne Lietuvoje. Tai kas jie yra? Jei galvosime, kad jie nėra lietuviai, užaugę jie nebenorės nieko bendro turėti su Lietuva ir lietuvybe", - tvirtino Stano.
Jis džiaugėsi, kad turėjo tokį tėtį, kuris net ir Sovietų Sąjungoje jautė pareigą puoselėti lietuvybę. "Manau, kad visuomenė turėtų keisti savo požiūrį ir lietuviu vadinti ne tą, kuris gimė kur nors prie Kauno, o tą, kuris Lietuvą vadina savo Tėvyne ir jaučiasi esantis lietuvis", - teigė atlikėjas.
Paklaustas, kokiomis savybėmis išsiskiria lietuviai, Stano sakė, kad jie yra labai darbštūs, aiškiai savo tikslo siekiantys, bet vis dar šviesios pusės matyti nemokantys žmonės. "Aš pažinau tokius lietuvius ir tokius juos matau", - tvirtino dainininkas.
Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“