Valda Bičkutė - gydytoja ar magė?

- Netrukus LNK eteryje pasirodys naujas serialas "Juodos katės", kuriame atliekate vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kuo šis serialas bus kitoks?

- Visada, kai imiesi naujo projekto, norisi tikėtis, kad štai jau dabar televizijos produkcijos lygis Lietuvoje tikrai pakils ir kad čia jau bus tas žingsnis į priekį. Bet pati dar nemačiau nė vienos serijos, todėl labai sunku ką nors pasakyti. Scenarijus yra labai įdomus, dinamiškas, sunku net žanrą apibrėžti. Kai kurie aktoriai jaučiasi taip, lyg vaidintų trileryje, aš jaučiuosi, lyg vaidinčiau istorijoje, kurioje netrūksta lengvo, truputį ciniško ir ironiško humoro. Kai visa tai susijungs, bus įdomu pamatyti rezultatą. Reikia pabrėžti, kad serialą režisuoja kino režisierės Inesa Kurklietytė ir Laura Kazbaraitė. Jau tai daro gerą įtaką. Jos nedirba bet kaip, joms rūpi kadro estetika, rezultatas.

- Papasakokite, kokia jūsų herojė.

- Ji yra viena tų kačių - Diana, dirbanti bare. Man patinka, kad ji tokia žemiška, nes dažnai mano personažai būna dramatiški, truputį lyg ne iš šio pasaulio.

- Ar vaidindama ieškote panašumų tarp savęs ir savo personažo?

- Nėra tokių procesų. Juk vaidindamas vis tiek dirbi savimi, naudoji savo kūną, savo patirtį, savo psichofiziką. Kita vertus, kiekvienas aktorius nori, kad personažas nebūtų panašus į tave, kad jis būtų kitoks nei tu gyvenime. Bet pradėkime nuo to, kad apskritai labai sunku apibrėžti, o kas gi tu pats esi. Aš nežinau, kas yra Valda. Ji visada keičiasi, kasdien yra vis kitokia.

- Serialas yra apie tris nepriklausomas merginas. Kas, jūsų manymu, yra moteriška moteris?

- Kaip tik šiuo metu rašau magistro darbą, kurio tema - moters motinos įvaizdis kine. Reikia pripažinti, kad labai dažnai susiduriame su stereotipais, kaip atrodo ir kas yra moteris motina. O juk iš tikrųjų ji labai įvairi - joje susipina viskas nuo labai griaunančių iki intensyviai kuriančių dalykų. Todėl nesinorėtų apibrėžti to kokiomis nors taisyklėmis, bet, mano manymu, labiausiai moterį puošia jos širdies šiluma ir niekas kitas.

- Sakoma, kad kiekviena moteris turi truputį raganiškos prigimties...

- Taip, ne veltui Dao teigia, kad moteris yra atsakinga tik už dvi gyvenimo sritis - erotiką, tai yra lovos reikalus, ir magiją. Visa kita yra vyrų reikalai. Tad, moterys, neužsigrobkite sau daugiau, nei jums reikia, nes su tais dviem dalykais galima padaryti labai daug. Kaip sakoma, linksma seksuali moteris gali padaryti daug daugiau negu visa armija vyrų.

- O koks, anot jūsų, yra vyriškas vyras?

- Jis turi gebėti rūpintis ir mokėti prisiimti atsakomybę.

- Yra toks posakis: vyrai - iš Marso, moterys - iš Veneros. Ar yra tokių stipriosios lyties atstovų savybių, kurių jūs iki šiol neperpratote?

- Be abejo. Moterys vyrų niekada neperpras, kaip ir vyrai - moterų. Esame labai skirtingi, todėl nereikia net ir stengtis perprasti. Tereikia stebėti ir išgirsti. Tai yra svarbiausia. Negali kito žmogaus suprasti, bet gali jį išgirsti. Kalbantis reikia ne savo projekcijas projektuoti, o klausytis kito. Nereikia net puoselėti iliuzijų suprasti, o ypač vyrams moterų ir atvirkščiai. Juk mūsų skirtingos prigimtys, galioja visiškai kiti dėsniai. Tuo reikia tik žavėtis.

- Kokių moteriškų silpnybių turite?

- Kodėl silpnybių, gal stiprybių? Mėgstu tingėti, kaip kokia katė, leisti laiką spontaniškai, neplanuotai, nemėgstu skubėti, gyventi pagal planą. Man patinka gyventi besimėgaujant tuo, ką darai, nevaryti savęs į
stresą, kad turiu padaryti tą, tą ir aną. Tokiu atveju jau geriau visai nieko nedarysiu, negu prievartausiu save ir skubėsiu.

- Taisyklės jūsų gyvenime neegzistuoja?

- Nežinau, kas yra taisyklės. Vienintelė taisyklė yra tokia - arba man norisi ir man įdomu, arba man nesinori ir man neįdomu.

- Ar aktorystėje moteriai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir vyrui, ar konkurencija tokia pati?

- Konkurencijos nėra, jei jos pats nesusikuri. Tai tik iliuzija. Jei tu manai, kad šiame pasaulyje viskam yra savo vieta, tvyro tvarka ir harmonija, būsi ten, kur tau skirta. Man atrodo, kad būti aktore moteriai yra nepaprastai malonu, nes gauni labai daug dėmesio, labai daug komplimentų, susižavėjimo, vaidmenys yra įdomūs, gražūs. Bet, matyt, ir vyrai turi daug gerbėjų. O pats kūrybinis procesas visiems vienodas - kiekvienas neša savo kryželį, kol jiems gimsta tai, kas turėtų gimti. Vyrai gal labiau eina per protą, moterys - per intuiciją. Gal skirtumas tik vienas, kad vyriškų vaidmenų apskritai dramaturgijoje yra daugiau negu moteriškų. Bet aš kol kas darbo stoka nesiskundžiu.

- Kokie psichologiniai pavojai tyko šioje profesijoje?
 
- Kaip ir visose. Be abejo, yra įtampa, ypač kai viskas sugriūva į vieną vietą. Bet aš gyvenu taip, kad tos įtampos išvengčiau.

- Šiemet Vilniaus mažasis teatras mini 25-metį. Pati jame vaidinate jau 13 metų. Kokia atmosfera tvyro šiame teatre?

- Labai smagi. Dabar teatre dirba labai daug jaunų žmonių, visi seniai suprato, kad nieko iš nieko nereikia laukti, o reikia kurti. Visas teatras net dūzgia nuo veiklos.

- O kiek tos apdainuotos bohemos šiandien dar likę teatre?

- Čia kaip ir su konkurencija. Kiek pats joje nori dalyvauti, tiek jos ir yra, bet jau nebedaug, nebespėsi su laiku, jei labai bohemišką gyvenimą gyvensi. Juk aktoriai turi atrodyti normaliai, jaustis darbingai. Dešimt valandų filmavimo aikštelėje - čia ne juokas. Ištverti sunku. Po tokios dienos galvoji, kaip greičiau iki lovos nueiti, tad apie kokią čia bohemą dar galima kalbėti?

- Su spektakliais keliaujate ir po užsienio šalis. Kaip publika skiriasi Lietuvoje ir Europos teatruose?

- Mes dar nesame tokie laisvi. Sakydama "laisvi" turiu omeny, kiek tau gera būti su pačiu savimi. Kai matai žmogų, kuris būdamas savimi jaučiasi gerai, yra laisvas nuo baimių ir įtampų, gali jį vadinti nepriklausomu. Bet iš esmės mūsų publika irgi labai šauni.

- O kaip žiūrovai pasikeitė per tiek metų?

- Sunku palyginti, nes publika yra labai skirtinga priklausomai nuo vietos, laiko, paties spektaklio. Kartais atrodo, kad šiandien ji vienokia, kitą dieną - kitokia. Netgi priklauso nuo to, ar savaitgalis, ar ne. Dabar turime supermodernų spektaklį "Mano tėvas - Agamemnonas". Vaidindama jį jaučiu, kad mūsų žmonės dar truputį nespėja su laiku, kad dar nemąsto taip, kaip tas spektaklis siūlo. Tik labai maža grupelė žmonių jį perpranta ir juo mėgaujasi, nors žiūrint Vakarų Europos teatrų kontekste jis gana šiuolaikiškas ir įprastas. Bet mūsiškiai tos provokacijos dar nesupranta. Tad po spektaklio kartais šmėsteli tokia mintis, kad vis dar esame gana provincialūs. Kita vertus, nežinau, kaip pati į jį reaguočiau, jei būčiau žiūrovė.

- Dažnai nueinate į teatrą pažiūrėti spektaklių?

- Ne, nė už ką. Negaliu pakęsti žiūrėti spektaklių, tai kankynė.

- Ar po tiek metų teatre darbas jums netampa tam tikra rutina?

- Ačiū Dievui, mūsų profesijoje rutinos nėra. Ji neegzistuoja. Kiekvieną mėnesį spektakliai yra vis kitokie, be to, kiekvienas spektaklis skiriasi. Jis niekada nesikartoja, jis gyvas organizmas - šiandien buvo vienoks, rytoj - kitoks. Be abejo, gal žiūrovai to ir nemato, bet vidinis kvėpavimas - vis kitas.

- Esate tas žmogus, kuris uždaręs teatro duris palieka savo vaidmenį ten ar "nešasi" jį namo?

- Ir taip, ir ne. Nesu iš tų, kurie gyvena personažais. Kita vertus, būna, kad mano artimi draugai kartais net pasako, jog jaučiasi, kokį aš spektaklį vaidinu. Tai gal aš sąmoningai tų procesų jau nepastebiu, man
atrodo, kad esu laisva nuo vaidmenų, kai reikia, aš su jais, kai nereikia - be jų. Bet gal čia tik man taip atrodo, gal net nesuvokiu, kokią įtaką jie daro mano esybei ir kaip jie mane keičia.

- Ko ieškote savo darbe?

- Mano mėgstamiausia frazė apie aktorystę yra kilusi iš japonų - aktorius turi būti arba gydytojas, arba magas. Tai viso gyvenimo kelionė, kuri niekada nesibaigia. Kas tu? Tavo asmenybės kelias daro didelę įtaką šiai profesijai, tam, ką tu iš scenos spinduliuoji. Ar žiūrėdamas į tave žmogus gyja? Šita mintis mane ir veda į priekį.


DOSJĖ

Valda Bičkutė gimė 1980 m. spalio 25 d.

2002 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Rimo Tumino vadovaujamą aktorių kursą.

Nuo 2002 m. dirba aktore Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre.

Filmavosi televizijos seriale "Pavogta laimė", šiuo metu filmuojasi naujame seriale "Juodos katės".

Vaidino tokiuose filmuose kaip "Kolekcionierė", "Nereikalingi žmonės", "Ekskursantė" ir kituose.

Parengta pagal priedą „Laisvalaikis“