Viljamui karaliauti bus nelengva

Prieš dvejus metus, 2022 m. rugsėjo 8-ąją karalienė mirė ir karaliumi tapo jo tėvas Karolis III, taigi Viljamas dabar yra pirmasis eilėje į sostą. Turint omeny garbingą jo tėvo, vyriausio karūnuoto britų monarcho, amžių, Viljamui neteks tiek ilgai laukti savo eilės. O kokie sunkumai laukia būsimojo karaliaus, kai jis bus karūnuotas?

Jis neišvengiamai bus lyginamas su močiute, karaliene Elžbieta

Nuo vaikystės princą Viljamą su močiute karaliene siejo ypatingi santykiai. Iš dalies juos galima paaiškinti tuo, kad jis buvo pirmasis monarchės anūkas, bet dar svarbiau, aišku, yra tai, kad vieną dieną jis paveldės jos karūną. O kad karalienė galėtų anūką supažindinti su monarchijos subtilybėmis ir tapti jo mokytoja karališkuose reikaluose, rūmuose buvo organizuoti judviejų bendri pietūs, per kuriuos jie galėdavo aptarti visus klausimus.

Viljamas ėmėsi savo karališkojo vaidmens, perėmęs žinomą Elžbietos II principą „niekada nesiskųsk, niekada nesiaiškink". Tai aiškiai buvo naudinga jo viešajam įvaizdžiui. 2023 m. „SkyNews" apklausos duomenimis Viljamas yra populiariausias karališkosios šeimos narys, jį teigiamai vertina 61 proc. apklaustųjų (jo tėvo, karaliaus Karolio reitingas - 52 proc.). Kai Viljamas taps karaliumi, jis neišvengiamai bus lyginamas su močiute, tačiau Velso princas jau žengė tam tikrus žingsnius, kad palyginimai jam būtų palankūs.

Viljamui teks atlaikyti augančias antimonarchines nuotaikas

Ne paslaptis, kad britų monarchija jau atrodo pažeidžiama. Daug kas ją laiko atgyvenusia, praeities liekana, šaliai seniai nebeturinčia didelės reikšmės. Nors didelė britų visuomenės dalis karališkąją valdžią palaiko, yra žmonių, aktyviai pasisakančių už šios institucijos panaikinimą.

Judėjimui vadovauja antimonarchinė organizacija „Republic", monarchijos panaikinimo lobistė nuo 1983 metų. Karūnuojant karalių Karolį III protestuotojai išsirikiavo gatvėse su plakatais, ant kurių buvo užrašyta „Ne mano karalius".

„NatCen" 2023 metų apklausa rodo, kad monarchijos palaikymas D.Britanijoje sumažėjo iki istorinio minimumo: 45 proc., britų nuomone monarchija turi būti arba panaikinta, arba jie jos nevertina kaip svarbios šalies valdymo formos. Nors kol buvo gyva karalienė, monarchija atrodė stabilumo ir tradicijų simbolis, po jos mirties daug kas pasikeitė. O princui Viljamui teks su tuo susidurti, kai ateis jo eilė užsidėti karūną.

Jo planai atgaivinti monarchiją susidurs su pasipriešinimu

Per 70 valdymo metų karalienė Elžbieta II kai ką nuveikė atnaujindama monarchiją, o prie to prisidėjo ir technologinės naujovės, ir socialiniai poslinkiai. Princas Viljamas jau yra užsiminęs, kad tapęs karaliumi planuoja XXI amžiaus monarchiją dar labiau modernizuoti.

Daug kas mano, kad didžiausias sunkumas, su kuriuo tada susidurs Viljamas, gali būti jo paties didelės ambicijos. Tai galima pastebėti apžvelgiant iniciatyvas, kurių jis jau ėmėsi, kaip jo įsteigta ekologijos premija „Earthshot" ir vadovavimas sveikatos apsaugos didesnio prieinamumo ir benamystės mažinimo projektams. Viljamui teks susidurti su opozicija iškart dviejuose frontuose: iš antimonarchistų pusės, kuriems atrodo veidmainiška gyventi keliose pilyse ir kovoti su benamyste, ir iš senosios kartos monarchistų, kurie nenori permainų ir mano, kad tradicijų reikia laikytis bet kokia kaina.

Viljamui teks valdyti vis maištingesnę valstybių Sandraugą

Kai princas Viljamas taps Anglijos karaliumi, jis tuo pačiu taps ir galva Tautų Sandraugos, jungiančios daugiau kaip 50 įvairių pasaulio šalių, įskaitant Australiją, Kanadą ir keletą Afrikos valstybių. Tačiau pastaraisiais metais vis daugiau šių šalių bando išeiti iš Sandraugos. Ir įtrūkiai, kurie išryškėjo Sandraugoje, gali gilėti, ypač Karibų jūros baseino šalyse, kurios anksčiau buvo britų kolonijos. Karalienės mirtis sustiprino šią tendenciją. Jau 47 proc. kanadiečių pasisako už išėjimą iš Sandraugos, taip mano ir 46 proc. Šiaurės Airijos gyventojų. Ir nors didesnioji dalis Škotijos ir Velso piliečių dar nori likti monarchijos sudėtyje, šis skaičius nuolatos mažėja. Jeigu ši tendencija išliks, byranti Sandrauga iki Viljamo žengimo į sostą gali gerokai sumažėti, tad jam teks imtis ko nors, kas padėtų ją išsaugoti.

Princui teks atlaikyti tokį žiniasklaidos dėmesį, kokio per visą istoriją nėra sulaukęs niekas

Į sostą sėdus karalienei Elžbietai II, visuomenės požiūris į karališkąją šeimą buvo kruopščiai režisuojamas, spaudai pateikiamos gerai apgalvotos nuotraukos. Nuo tada medijų įtaka radikaliai pasikeitė ir procesas tapo nebevaldomas, ypač atsiradus socialiniams tinklams.

Karalienei mirus, žiniasklaidos dėmesys princui Viljamui ir jo žmonai gerokai padidėjo. Jie yra nuolatos stebimi, kiekvienas jų žingsnis iškart patenka į pirmuosius leidinių puslapius. Kaip sako Džo Litlas (Joe Little), žurnalo „Majesty" vyr.redaktorius, iki karalienės mirties tarp princo Viljamo ir sosto egzistavo buferis, dabar jo neliko.

Šis padidėjęs dėmesys ypač tapo pastebimas pasklidus gandams bulvarinėje spaudoje, kai princesė Ketrina (Catherine) po operacijos ilgai nesirodė viešumoje, kol buvo paskelbta jos diagnozė. Pasak vieno karališkosios šeimos personalo atstovo princas Viljamas labai nusiminė ir pyko dėl kvailiausių prasimanymų apie jo žmonos nesirodymą viešumoje. Tačiau jis pajėgė suvaldyti emocijas, nes yra gana užsispyręs ir ryžtingas žmogus. Šie charakaterio bruožai jam neabejotinai pravers tapus karaliumi.

Gandai apie ryšį su Rouz Hanberi jį tikrai persekios

Gandai apie tariamus nederamus princo Viljamo santykius su Rouz Hanberi (Rose Hanbury), pirmą kartą pasklidę 2019 metais, nenutyla iki šiol, nors jokių įrodymų nepateikiama. Tačiau įrodymų nebuvimas niekada netrukdė platinti karališkuosius asmenis įžeidžiančius gandus. Tiesa, kai kada tie gandai galiausiai pasitvirtindavo. Kol princesė Ketrina nebuvo atskleidusi savo diagnozės, gandai apie romaną su R.Hanberi vėl iškilo į paviršių ir jais buvo bandoma paaiškinti ilgą jos nesirodymą viešai. Vienas iš televizijos laidų vedėjų net gavo teisinį įspėjimą iš R.Hanberi advokatų. Kai Viljamas taps karaliumi, visai tikėtina, kad gandai vėl pasklis ir apaugs naujomis detalėmis.

Valdymą gali komplikuoti nesutarimai su princu Hariu

Žiniasklaida išsamiai nušvietė princo Viljamo ir jo jaunesniojo brolio vaidus. Kol kas broliai toliau tolsta vienas nuo kito, o galimybė susitaikyti atrodo mažai tikėtina. Maža vilties, kad jų santykiai gali pagerėti, ir dar mažiau tikėtina, kad brolių nesutarimams bus padarytas galas Viljamui tapus karaliumi. Karališkosios šeimos nariai gerai žino. kad Viljamas atsisakė kalbėtis su Hariu ir uždraudė jam grįžti į šeimą. Jis pareiškė, kad Haris sudegino visus tiltus, jungiančius jį su šeima, todėl tokios galimybės neįmanoma net svarstyti.