Viskas gerai, mama: Elvio Preslio legenda

O jau po 20 metų Elvį Preslį (Elvis Presley) pažinojo visa Amerika ir daugelio pasaulio šalių muzikos mylėtojai, ir ne tik jie. Amerikietis dainininkas ir aktorius Elvis Preslis buvo vienas komerciškai sėkmingiausių  XXa. populiariosios muzikos atlikėjų.

Viskas gerai, Elvi

Kaip būna dažnai, Elvis Preslis išgarsėjo atsitiktinai. Kai jam buvo 13, šeima persikėlė į Memfį (Tenesio valstija).

Ten jis susižavėjo kantri stiliaus muzika, klausydavo „juodojo" (t.y. to, kurį tais laikais paprastai atlikdavo juodaodžiai muzikantai) bliuzo ir bugi vugi, išmoko skambinti gitara ir su bičiuliais net koncertuodavo gatvės praeiviams bei mokyklos šventėse.

1953 m. vasarą Elvis prodiuserio ir prekės ženklo „Sun Records" įkūrėjo Semo Filipso (Sam Phillips) garso įrašų studijoje įrašė keletą dainų. Vėliau jis sukūrė legendą, kad tas įrašas buvo dovana mamai. Iš tiesų jis, matyt, jau tada ketino tapti profesionaliu muzikantu. Tiesa, ypatingos sėkmės nesulaukė. Bet Elvis pasižymėjo atkaklumu.

Jis dar kartą apsilankė S.Filipso studijoje ir įrašė dar kelias dainas. Paskui buvo atranka į gospelo atlikėjų kvartetą, nesėkmingas pasirodymas vietos klube, o 1954 m. vasarą S.Filipsas prisiminė mielą vaikinuką, kuris jo studijoje įrašinėjo dainas.

Bet pirmosios Elvio repeticijos niekam didelio įspūdžio nedarė. O štai jo atliekama bliuzo atlikėjo Arturo Kradapo (Arthur Crudup) daina „That's All Right, Mama" pasirodė esanti būtent tai, ko reikia. S.Filipsas net nerado reikiamo žodžio Elvio drauge su gitaristu S.Muru ir kontrabosininku B.Bleku įrašytos kompozicijos žanrui apibūdinti. Vėliau šis stilius bus pavadintas „rockabilly".

„That's All Right" tapo vietos radijo hitu, o plokštelė buvo neblogai perkama. Elvis Preslis šią dainą koncertuose atlikdavo iki gyvenimo pabaigos.Įdomu, kad originalus dainos variantas, kurį A.Kradapas įrašė 5-ojo dešimtmečio  pabaigoje, neišpopuliarėjo: šis singlas buvo perkamas blogiau už kitus jo darbus. Po E.Preslio versijos sėkmės A.Kradapas ilgai teisėsi, kad gautų autorinį honorarą, net buvo pasiektas taikus susitarimas, bet pinigų jis taip ir negavo.

Pulkininkas Parkeris

Bene pagrindinis Elvio Preslio fenomeno kūrėjas buvo pulkininkas Tomas Parkeris (arba tiesiog pulkininkas Parkeris). Jis buvo nelegalus migrantas iš Olandijos (tikrasis vardas Andreas Cornelis van Kuijk), į JAV persikėlęs 3-me dešimtmetyje. Pulkininko titulas - ne karinis laipsnis, o garbės vardas, įprastas Jungtinių Valstijų pietinėse valstijose. T.Parkeris visą gyvenimą slėpė savo kilmę ir stengėsi nutraukti visus ryšius su istorine tėvyne.

Su Elviu pulkininkas Parkeris susipažino 1955 m. T.Parkeris jau dirbo su garsiais muzikantais, o E.Preslis tik pradėjo karjerą. Patyrusio vadybininko pagalba naujokui buvo labai naudinga: padedant T.Parkeriui, Elvis sudarydavo naudingas koncertų sutartis ir gaudavo gerus pinigus už parduotas plokšteles. Trumpai tariant, pradėjo gerai uždirbti.

O 1956 m. T.Parkeris ir Elvis pasirašė sutartį: pulkininkas tvarkys visus muzikanto reikalus ir už tai gaus 25 proc. pajamų. Reikia pasakyti, kad padedant T.Parkeriui Elvis gavo rokenrolo karaliaus titulą, ėmė dainuoti televizijoje, filmavosi kine, o 7-ojo deš. pradžioje, dvejus metus atitarnavęs kariuomenėje, sugebėjo susigrąžinti ankstesnę šlovę ir tapti superžvaigžde.

Aktorius Elvis

Iki 1956 m. vasaros Elvis jau tapo gerai žinomu atlikėju. Jis išleido keletą hitais tapusių singlų, tų metų pavasarį pasirodė sėkmės sulaukęs debiutinis albumas „Elvis Presley", jis įrašė dar kelias dainas. Na, o desertui Elvis žvilgsnį nukreipė į kiną. Pulkininkas Parkeris šį susidomėjimą skatino, nes filmai su dainininku galėjo padidinti jo populiarumą.

Pirmoji patirtis kažko nepaprasto nežadėjo: Elviui buvo pasiūlytas antrojo plano vaidmuo vesterne „Broliai Reno", kuriame turėjo skambėti keletas jo naujų kompozicijų. Bet viena iš jų - „Love Me Tender" - netikėtai pakilo į hitparadų viršūnes, ir Elvio debiutinis filmas paskutinę akimirką buvo pavadintas kitaip - „Mylėk mane švelniai".
Po teisybei, kino žvaigžde Elvis Preslis netapo. Filmavosi jis daug: jo filmografijoje priskaičiuojama 30 filmų, jie nuo 1956 iki 1969-ųjų pasirodydavo po kelis per metus, išskyrus pertrauką nuo 1958 iki 1960 m., kai Elvis tarnavo kariuomenėje.

Tie filmai buvo tarsi kopijos, nors ir skirtingų žanrų: Elvis atlikdavo pagrindinį vaidmenį, o kartu dar ir dainuodavo. Beje, žiūrovams tai patikdavo, taigi reklamuoti dainininką ir jo dainas filmai tikrai puikiai padėjo.

Elvio legenda

Sunku pasakyti, kaip būtų susiklosčiusi Elvio Preslio muzikinė karjera, jeigu jis 1958 m. nebūtų buvęs pašauktas į armiją. Iki šaukimo jis buvo šlovės viršūnėje, kūrė naujas dainas, ketino filmuotis naujuose filmuose, buvo paklausus ir jau neoficialiai tituluojamas rokenrolo karaliumi. Jo plokštelės buvo klausomos visame pasaulyje, net už „geležinės uždangos", Sovietų Sąjungoje. Ir staiga jis dvejiems metams buvo atplėštas nuo įprasto žvaigždės gyvenimo.

Keista, kad po dvejų metų pertraukos Elviui pavyko grįžti į populiariosios muzikos olimpą. Bet grįžo jis jau kaip legenda: jo plokštelės ir filmai, kuriuose vaidino, vis dar buvo paklausūs, bet apskritai jis staiga tapo 6-ojo dešimtmečio muzikos simboliu, o 7-ame deš. įsivyravo visai kitokie ritmai.

Tai buvo „The Beatles" ir hipių kultūros dešimtmetis, o baigėsi jis įkvepiančiu Vudstoku ir tragiškuoju Altamontu. Elvis visame tame nedalyvavo. Jis koncertuodavo, gastroliuodavo, nuo 7-ojo deš. pabaigos rengdavo pasirodymus Las Vegase. Trumpai tariant, kiek įmanydamas eksploatavo savo buvusią šlovę. Į jo vilą Beverli Hilse 1965 m. atvyko bitlai - tai buvo duoklė tam, kas vaikinus iš Liverpulio įkvėpė kurti savo dainas.

Legenda Elvis Preslis liko ir po mirties. Būdamas vos 42 metų, jis 1977 m. rugpjūčio 16-ąją mirė savo dvare „Graceland". Oficiali „karaliaus" mirties priežastis - širdies nepakankamumas, bet sklido ir daugybė neoficialių versijų.

Be to, gyvuoja legenda, kurią uoliai kultivuoja gerbėjai, kad Elvis nemirė, o tik nustojo dainuoti ir pasislėpė nuo visur esančių paparacų objektyvų. Pranešimai apie kažkieno įvairiuose Žemės rutulio kampeliuose matytą dainininką tik kurstė susidomėjimą, bet per visus tuos metus taip ir nebuvo pateikta nė vieno įtikinamo šios versijos įrodymo.

Beje, gerbėjams tai netrukdo tikėti, kad jų dievaitis yra gyvas. Tiesiog todėl, kad jiems to norisi.

Kultiniai „rokenrolo karaliaus" posakiai:

* Kad ir kuo tapčiau, tai bus tai, ką Dievas man parinko.

* Mano gyvenimo filosofija yra paprasta: man reikia ką nors mylėti, ko nors laukti ir ką nors veikti.

* Gyvūnai nejaučia neapykantos. O juk iš mūsų tikimasi, kad esame geresni už juos.

* Aš ne karalius. Jėzus Kristus yra karalius. Aš esu tiesiog artistas.

* Aš nieko nesuprantu apie muziką. Man to visiškai nereikia.

* Iki Elvio nebuvo nieko.

* Galiu sau leisti viską, išskyrus tai, ko iš tiesų noriu.

* Jeigu reikalai eina prastai - nevaikščiok su jais.