V.Leontjevas retai jaučiasi laimingas

Dainininkas Valerijus Leontjevas šiemet atšventė 60 m. jubiliejų. Jam skiriamas didžiulis dėmesys ne tik Rusijoje, bet ir kaimynėse šalyse. Ir vis dėlto estrados legenda vis dar turi svajonių, o apie laimę kalba itin atsargiai.

Ypatingas svečias

V.Leontjevas buvo pirmasis dainininkas, prieš dvidešimt metų dainavęs ką tik pastatytame Vitebsko vasaros amfiteatre. Pirmas prieš aštuoniolika metų jis pradėjo ir pirmą festivalį “Slavianskij bazar”. Iki šiol festivalyje estrados legenda pasirodydavo beveik kasmet.

V.Leontjevas šių metų tarptautiniame menų festivalyje “Slavianskij bazar” sulaukė itin daug dėmesio. Šiemet šalia Vitebsko vasaros estrados, vadinamos amfiteatru, atidaryta Baltarusijos prezidento apdovanojimo “Per meną - į taiką ir tarpusavio supratimą” laureatų alėja. Joje plytelė skirta ir V.Leontjevui. Tokios plytelės dabar įrengtos ir anksčiau prezidento apdovanojimą gavusiems Andrejui Petrovui, Alai Pugačiovai, Sofijai Rotaru ir Aleksandrai Pachmutovai.

Nenori būti “jubiliatas mediniame krėsle”

“Visi mane užgriuvo dėl to jubiliejaus. Aš įsivaizduoju, kad jubiliatas - tai tas žmogus, kuris yra apdovanotas daugybe praėjusių metų, nesibaigiančiomis ligomis, negalavimais. Sėdi tas jubiliatas ant scenos mediniame krėsle, kurį kažkas ištraukė iš atsarginio teatro ar koncertinės salės sandėliuko, dėkingieji kolegos jam neša gėlių, vainikų ir linksminasi aplink tą krėslą”, - žurnalistams iš Lietuvos sakė V.Leontjevas.

Jis sakė, kad stengiasi išvengti didingų švenčių ir sveikinimų, todėl savo jubiliejaus proga tradiciškai surengė koncertą Sankt Peterburge.

Klausiamas, kokia jo energijos ir jaunystės paslaptis, V.Leontjevas kalbėjo: “Labai sunku analizuoti kokio nors kulinarinio patiekalo, šedevro receptą. Tuo labiau sunku išrinkti save iki sudedamųjų dalių. Manau, kad tos energijos, energetikos, kurią turiu, pagrindas - pirmiausia genetika. Žmogus toks gimė. O visa kita uždedama ant to pagrindo. Kiti pranašumai ateina per gyvenimą, per meilę žmonėms, savo žiūrovams, atsakomybės jausmą jiems. Tai yra tai, ką artistai išsiugdo ir gauna. Pagrindas - talentas, energetika yra tai, kas duodama. To neįmanoma išmokti, įgyti, nusižiūrėti iš ko nors. Gimei tai turėdamas arba ne”.

Laimingas? Turbūt...

V.Leontjevas netiki, kai žmonės sako esantys laimingi. “Tai gali būti pasakyta esant tam tikram momentui, nuotaikai. Kad pats save tuo įtikintum. Kažkokia prasme ir aš turbūt esu laimingas, - šyptelėjo estrados legenda. - Užsiimu veikla, kurią mėgstu. Visada atsimenu tuos žmones, kurių yra milijonai, kurie yra pasirengę sudaužyti žadintuvą ryte, nes jie yra verčiami keltis, eiti užsidirbti duonai, į darbą, kurio nelabai mėgsta, kuris įgriso. O aš į savo darbą mielai einu. Ar tai ne priežastis džiaugtis? Rimta priežastis. Kad kartais jaustumeisi laimingas. Kasdien tai neįmanoma. Ir laimės pojūčio nebūtų, jei jis nelankytų mūsų tik retkarčiais”.

Artisto dalia

- Dainuojate dainą “Dolia” (liet. “Dalia”). Kokia ta jūsų dalia?

- Aš apie tai ir dainuoju: stotis, traukinys, lėktuvas, automobilis, grimo kambarys, scena, publika. Tai yra tai, kas matoma. Ir dar yra milžiniška povandeninė ledkalnio dalis, kurios publika nemato. Su visomis didelėmis ir mažomis problemomis, kurių žmonėms nereikia žinoti ir kuri turbūt yra neįdomi. Tai - artisto dalia.

- Ar radote atsakymą į klausimą, kokia gyvenimo prasmė?

- Neradau ir vargu ar rasiu. Ir netikiu, kai kiti sako, kad rado. Bet man atrodo, kad aš pakeliui prie to atradimo. Esmė turbūt yra tai, kad nelauktume, jog kas nors atsitiktų, kažkas ypatinga ar siaubinga. Nereikia laukti. Reikia kurti aplinkybes, pageidautina, naudingas sau. Turbūt tik taip dera gyventi, o ne gulint ant sofos laukti, kol kas nors nubyrės įdomaus, laimingo.

- Ar jūs pavargstate?

- Aišku. Aš juk gyvas.

- Ką tuomet darote?

- Vartausi. Gulinėju. Išsimiegu.

Svajoja gyventi 500 metų

- Jūs dainuojate apie svajones. Ar pats svajojate? Juk, regis, jau turite visko, apie ką galima svajoti.

- Svajoju apie kelionę aplink pasaulį. Apie dvi keliones. Vieną - vandenynais, pageidautina, su burėmis, o kitą - oro balionu. Gal tai ir sunku, bet gal ir įgyvendinama. Mano sena svajonė - gyventi labai ilgai. Turbūt apie tai svajoja visi žmonės.

- Kiek ilgai?

- Kokius 500 metų. Jei žmogus gyventų taip ilgai, galėtų tiek daug visko pabandyti. Juk dažniausiai gyvenime renkamės vieną profesiją. Kai kas ją pakeičia vieną, daugiausiai tris kartus. Bet daugelis iš mūsų randa vieną veiklą gyvenime. Per dešimtmečius žmonės pavargsta nuo tos veiklos, bet jiems jau nebelieka laiko tam, kad galėtų save skirti kitai profesijai, kitam gyvenimo posūkiui. O per tokį ilgą gyvenimą tai būtų galima daryti daugybę kartų.

Dainuoja, nes tingi

- Kokia kita veikla užsiimtumėte, jei tiek daug metų gyventumėte?

- Būčiau kosmonautu, okeanologu, chirurgu, dailininku, rašytoju...

- Kodėl likote dainininku?

- Manau, dėl savo įgimtos tinginystės. Man atrodė, kad dainuoti lengviausia. Pabandžiau - lyg ir yra balsas. Vadinasi, būsiu dainininkas.