1 nuotr.Susapnavau košmarą, kad klimato atšilimo laikais einu per užšalusią Lietuvą. Einu sau, einu, tik staiga įlūžau ir nuskendau. Na, nuskendau, tai vis tiek einu sau dugnu.
Nežinau kur, gal šiaurėn, skandinavuosna. Vis toliau nuo ruso. Ilgai einu, štai jau ir pavasaris. Praėjau Nordstreamo skyles, dar ruso nenutrauktus kabelius. Aukštai virš galvos tyvuliuoja Baltija, saulutė.
Ir plaukia plaukia prabangios valtys, pilnos ekspertų, Seimo narių ir Konstitucinio teismo teisėjų, šou žvaigždžių, dizainerių ir laidų vedėjų, politinių apžvalgininkų ir renginių organizatorių! Ir visi pasiskiepiję! Ir kiek lyčių!
Pradžioj buvo dar nieko. Bet paskui - kad užplauks Nacionalinė ekspedicija su R. Šimašium! Draugingai plaikstosi trispalvė su šešiaspalve, visi himną karaoke tik dainuoja, tik šoka su taurėm rankose.
Ir kaip man liūdna paliko, kaip liūdna. Tai atsisėdau ir verkiu sau. Bet štai, prieina prie manes tokia bobutė. Panaši lyg į Blinkevičiūtę, lyg į motiną Teresę, nors ne Blinkevičiūtė, žinoma. Bet vis tiek labai gera.
- Ir ko tu čia, Algiuk, dabar raudi?
- Ogi va, nuskendau, o tie tai ten aukštai sau plaukioja...
Bobutė paglostė man galvutę ir sako:
- Nenusimink, vaikeli. Auksas visada skęsta, o šūdas paviršium plaukioja.
