Antanas Matulas: Užstrigęs laikrodžių klausimas

- Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, pereidami prie vasaros laiko, vėl suksime laikrodžius viena valanda į priekį. Ką apie laiko kaitaliojimą ir jo poveikį žmogaus sveikatai pasakytų medikas?

- Nebesu praktikuojantis medikas, kuris kompetentingai galėtų spręsti tuos dalykus, bet kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas tuo domiuosi. Ir praėjusiose kadencijose skyrėme šiam klausimui nemažai laiko - kreipėmės į įvairias institucijas, medikų organizacijas, klausdami, kokį poveikį žmogaus sveikatai gali daryti nuolatinis laiko kaitaliojimas. Tiek mūsų institucijų pateiktos išvados, tiek užsienio mokslininkų tyrimai parodė, kad toks laikrodžio sukinėjimas daro įtaką žmonių sveikatai.

Kiekvienas iš mūsų turime individualų biologinį laikrodį, dar vadinamą cirkadiniu ritmu. Jis reguliuoja mūsų dienos ritmą bei miego fazes. Per ilgą laiką susidaro tam tikri stereotipai, kada keltis, kada miegoti, kada eiti valgyti ir panašiai. Organizmas prisitaiko taip gyventi, prisitaiko ir organizmo fermentinės, hormoninės ir kitos sistemos.

Persukus laiką net ir viena valanda, mes sujaukiame savo biologinio laikrodžio „mechanizmą". Turime keltis mums neįprastą valandą, pabundame ne toje miego fazėje, kurioje esame įpratę keltis. Pasidaro sunku užmigti, nubusti, dažnai gali būti prabundama nakties metu.

Pastebėta, kad pakitus biologiniam ritmui, sutrinka žmogaus hormonų veikla ir visa endokrininė sistema, o ji reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Nuo hormonų veiklos daug priklauso, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, būtų gera medžiagų apykaita.

Tyrimai rodo, kad laiko kaitaliojimas ypač veikia širdies ligomis sergančius žmones - buvo fiksuota, kad, įvedus vasaros laiką, padaugėja širdies ir kraujagyslių susirgimų ir tam tikrų psichinės sveikatos sutrikimų , nes viename tyrime konstatuotas ir savižudybių skaičiaus padidėjimas.

Manau, kad laiko kaitaliojimas yra atgyvenęs dalykas, nes kažkada jis buvo keičiamas dėl ekonominių priežasčių, bet dabar tai nėra aktualu.

- Jau prieš kelerius metus Europos Komisija nusprendė visoje Europos Sąjungoje atsisakyti laiko sukiojimo, tačiau pažadai neišpildyti, nes visoms ES valstybėms nepavyko dėl to sutarti. O dabar, panašu, jog net diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo yra sustabdytos, nes tai esą nėra prioritetinis klausimas. Ar žmogaus sveikata nėra prioritetas?

- Lietuva jau seniai apsisprendusi, kad laiko kaitaliojimo nereikia. Bet yra kelios šalys, kurios dar nepateikė savo išvadų šiuo klausimu, todėl viskas ir stringa - Europos Komisija nepriima galutinio sprendimo, nors didžioji dauguma ES valstybių mano, kad tą laiko kaitaliojimą reikia nutraukti.

Klausiate, kokia perspektyva? Matyt, mūsų Sveikatos reikalų komitetui reikės pasiūlyti kreiptis į Europos Komisiją, kad ji raštu atsakytų, kada bus sprendžiamas „laikrodžių" sukiojimo klausimas, kad mes galėtume informuoti Lietuvos žmones.