Eglė Masalskienė: Šiuolaikiniam žmogui trūksta savidisciplinos

- Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų sau davęs naujamečių pažadų, tačiau, anot statistikos, tik 8 proc. žmonių juos įgyvendina. Kodėl tada tai darome - pasižadame sportuoti, sveikai maitintis ir panašiai?

- Labai žmogiška turėti norų save tobulinti ar pasiekti kažkokių tikslų. Žmogus tokia būtybė, kuri galbūt dėl kultūrinių dalykų labai save sieja su tam tikromis datomis. Nauji metai ar Kalėdos, gimtadienis yra tokia lyg ir proga užbrėžti liniją ir pradėti naują etapą, po kurio viskas tarsi bus kitaip. Nors šiaip niekas nesikeičia, bet laike, kalendoriuje, norisi tarsi pažymėti liniją ir ją užbrėžus sau žadėti, kad kažką darysiu kitaip.

Galbūt pirmomis dienomis žmogus išties deda pastangas, bet jos yra toks dalykas, kad kol jas dedi, stengiesi, dalykai keičiasi, o kai mažini apsukas, tai niekas ir nebesikeičia. Žodžiu, geri norai yra, bet šiuolaikiniam žmogui trūksta savidisciplinos, galbūt tai galime pavadinti ir tvirtu būdu, įsipareigojimu ar panašiai.

- Savidisciplina - didžiausia mūsų bėda?

- Negalima sakyti, kad visi žmonės vienodi, bet leisiu sau laisvai pafilosofuoti. Šiuolaikinis 21 amžiaus žmogus turbūt tuo ir pasižymi, kad nelabai draugauja su savidisciplina, tai net skamba nemaloniai - kas čia per savidisciplina. Nes mes pastaruoju metu tarsi iškėlėme ant pjedestalo malonumą, smagumą, naudos turėjimą, tarsi kažkokį išlaisvėjimą, savo norų pajutimą, tikslų žinojimą - sakome sau ir linkime kitiems: leisk sau norėti, būk laisvas ir panašiai.

Visa tai, žinoma, svarbu ir reikalinga, bet bėda, kad visa tai iškėlėme kartu su blogąja savikritika, su tuo per dideliu vidiniu kritiku, skatinančiu nereikalingą sąžinės graužatį, savigraužą (dėl ko, beje, žmonės neretai pas psichologus ir ateina). Vadinasi, su visu tuo bus tarsi „išmesta" bei nuvertinta ir savęs priežiūra, išmintingas pasirūpinimas savimi, įsipareigoijimai, susitarimai su savimi, t.y. tai, ką vadiname savidisciplina.

Matyt, kažkada viskas grįš atgal, todėl kad visi procesai vyksta lyg banguojančiai. 20 amžiaus pradžioje atsirado Froido idėjos, nes reikėjo laisvėjimo, reikėjo žmonėms įsisąmoninti savo norus, tikruosius poreikius, o vėliau ta banga tarsi užnešė į kitą pusę. Ta laisvėjimo tendencija, visą šimtmetį trunkanti, tokia didžiulė - dabar net partijų pavadinimuose yra žodis „laisvė", nes žmonės tą žodį geriau „perka". Juk ir knygyne labiau pirktų knygą su pavadinimu „vidinė laisvė" nei „savidisciplina", ar ne?

Tiesiog dabar visa tai yra lyg ant pjedestalo, o kai išsibanguoji į kitą pusę, pradeda lįsti kitos bėdos. Turbūt ateis laikas, kai pradėsime norėti gebėti save disciplinuoti ir save prižiūrėti išmintingai. Ne tik lepinti save kažkaip, ne tik savo norus suprasti, bet ir kurti save.

Savidiscipliną palyginčiau su automobilio vairavimu. Tai ne stabdžiai, nepropaguoju savęs stabdyti, užspausti ir pan., savidisciplina - tai tarsi vairas, kurio dėka išliekame pasirinktame kelyje.

- Talismanai, amuletai pasitinkant Naujuosius ypač pabrėžiami. Ką jie reiškia? Ar tai nėra saviapgaulė?

- Jeigu ir yra saviapgaulė, tai manyčiau, kad amuletų placebo efektas yra pats geriausias vaistas. Nes amuletai lyg įžemina, sudaiktina pažadus. Tai yra toks mūsų prisirišimas prie to pasižadėjimo, priminimas. Amuletai ne tik su pažadais gali būti siejami, bet ir su nuotaikomis, būsenomis, kurias norime susikurti. Psichologine prasme tai paremta asociaciniu ryšiu.

To pagrindas - sąlyginis refleksas, pavyzdžiui, kai aš atsikeliu, aš noriu kavos. Arba - kai pareinu namo, pradedu norėti valgyti, tai yra, kai pamatau tam tikrą daiktą, tą vadinamą amuletą, ar imu jį į ranką, iškart prisimenu, ką sau esu pasižadėjęs. Arba sudarau sąlyginį refleksą, tarkime, tarp būsenos „ramu" ir meškiuko - kai man gera ramu, aš pasiimu kažkokį meškiuką ir man meškiukas tampa to „gera, ramu" simboliu. Kai man bloga, pasiimu meškiuką, ir jis su savimi lyg atneša šleifą tos geros būsenos, ramybės, tos nuotaikos, tos emocijos, su kuria jis buvo susietas, ir tai mane ramina.

Amuletai nors ir turi placebo efektą, kad labai gera, bet jie padeda greičiau įgyti būsenas, kurias susikuriame kažkokiu ilgesniu keliu, įtikinėdami save, analizuodami ar dar kaip nors kitaip. Amuletais mes galime labai išmintingai naudotis.

Amuleto funkciją atlieka ir tradicijos. Pavyzdžiui, eglutės puošyba, kūčiukai.