Gintaras Rinkevičius: Didžiulis įvykis Lietuvos muzikinei kultūrai

- Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras paskelbė sugrįžtantis į savo namus. Po beveik 2,5 metų trukusios rekonstrukcijos kovo 16, 17 d. orkestras ruošiasi istoriniam įvykiui - duris atvers moderniausia ir vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta LVSO koncertų salė. Sakėte, kad šiuo metu tai yra geriausia koncertų salė Lietuvoje, bet gal dar ne visi žino, kad LVSO koncertų salė - naujas buvusių Vilniaus kongresų rūmų pavadinimas. Kodėl nusprendėte jį keisti?

- Jeigu prisimintume istoriją, 1984 metais Vilniaus centre buvo pradėtas statyti pastatas, kuris turėjo tapti komunistų partijos politinio švietimo namais. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis gavo Vilniaus kongresų rūmų pavadinimą. 1999 m. Kongresų rūmus panaudos teise mūsų orkestrui perleido Vyriausybė.

Esu tikrai labai dėkingas Gediminui Kirkilui ir tuometiniam Vidaus reikalų ministrui Juozui Bernatoniui, kad suprato mūsų norus ir reikmes ir atidavė šią salę simfoniniam orkestrui. Tai buvo didžiulė dovana Lietuvos kultūrai ir labai didelis džiaugsmas mums, nes po dešimties orkestro gyvenimo metų pagaliau turėjome savo salę.

Tačiau galite įsivaizduoti, kad šis pastatas jokiu būdu nebuvo pritaikytas koncertinei veiklai. Pirmą kartą grojome koncertą tuo metu naujoje ir dar ne visai baigtoje salėje, kurioje buvo iš lentų sukalta scena ir ant betoninių grindų pastatytos plastmasinės kėdės.

Tačiau mes labai džiaugėmės savo sale ir stengėmės kaip įmanoma pritaikyti ją, kad būtų galima groti koncertus. Kadangi tuo laiku, ačiū Dievui, komunistų partijos jau nebuvo, pasiliko neutralus pastato pavadinimas - Vilniaus kongresų rūmai, nors per visus tuos metus juose taip ir neįvyko nė vienas kongresas.

Dabar, kai mes padarėme labai didelę rekonstrukciją, kai akustika pasikeitė į pačią geriausią pusę ir, aišku, iš esmės pasikeitė salės išplanavimas ir dizainas, ši salė jau tikrai nebe kongresų, o tikra aukščiausio lygio koncertų salė. Kadangi joje reziduoja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, mes ir vadinsime ją LVSO koncertų sale.

- Orkestras po rekonstrukcijos ir klajonių po kitas koncertų sales pagaliau grįžta į savo namus. Kokios emocijos, artėjant salės atidarymui?

- Emocijos pačios geriausios - mes pagaliau galime groti tikroje koncertų salėje, kurioje muzika skamba gražiai. Simfoninės muzikos koncerte turi girdėtis tembrų muzikos grožis, ir naujojoje LVSO koncertų salėje klausytojai tikrai galės jį patirti. Tiesa, mūsų dar laukia antras rekonstrukcijos etapas, kuris apims įvairių energetinio efektyvumo priemonių įgyvendinimą: bus apšiltinamos pastato išorinės sienos, stogas, keičiami langai, sutvarkyti muzikantų repeticijų kambariai.

- LVSO koncertų salėje specialiai simfoninei muzikai pritaikytą akustiką kūrė lietuvių kompanija „Akustika Plius", konsultavo akustikos konsultantų komanda iš Vokietijos, vadovaujama prof. habil. dr. Volfgango Ahnerto. Kodėl ne kiekvienoje salėje tinkamai skamba simfoninis orkestras?

- Koncertų salės projektavimas prasideda nuo akustikos. Siekiant sukurti simfoninei muzikai tinkamą akustiką, salės įrengimui yra naudojamos specialios medžiagos, kurios gerai atspindi garsą, o interjero elementų pagalba garso atspindžiai formuojami taip, kad garsas tolygiai skambėtų visose salės vietose ir klausytojai galėtų darniai girdėti visas instrumentų grupes. Natūralios ir mikrofoninės akustikos neįmanoma lyginti. Akustika yra rimtas mokslas, todėl už ją mokami labai dideli pinigai.

Tačiau tai, kad turime puikiai rekonstruotą LVSO koncertų salę jokiu būdu nereiškia, kad Lietuvai nereikia Nacionalinės koncertų salės. Noriu akcentuoti, kad kultūra ir muzikinė kultūra yra labai svarbi valstybės dalis. Jeigu mes tai užmiršime, mūsų tauta tiesiog išnyks.

- LVSO koncertų salės atidarymo koncertui ruošiate klasikinės muzikos aukso fondo šedevrą - Gustavo Malerio (Gustav Mahler) Aštuntąją simfoniją. Kūrinys įspūdingas tiek savo apimtimi, tiek mintimi. Gal galite daugiau apie jį papasakoti?

- Yra keletas kūrinių, kurie, mano manymu, yra amžinybės kūriniai ir kurie bus pats reikšmingiausias žmonijos palikimas, kol egzistuoja pasaulis. Taip galėčiau pasakyti ir apie L. van Bethoveno Devintąją, ir apie G.Malerio Aštuntąją simfonijas, taip pat apie J.S.Bacho „Mišias" arba Dž.Verdžio „Requiem".

Kadangi naujos salės atidarymas mums ir, tikiu, visai Lietuvos muzikinei kultūrai yra didžiulis įvykis, šiai progai nusprendžiau pasirinkti G.Malerio Aštuntąją simfoniją. Tai yra labai didelė ir labai graži simfonija, su giliomis filosofinėmis idėjomis.

Joje dalyvauja didžiulis simfoninis orkestras, trys chorai ir aštuoni solistai. Esu įsitikinęs, kad šis kūrinys puikiai tinka tokiai iškilmingai LVSO koncertų salės atidarymo progai. Kovo 16 ir 17 d. ją atliksime trečią kartą orkestro gyvavimo istorijoje - pirmą kartą G.Malerio Aštuntąją simfoniją grojome 1994 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kai orkestrui buvo penkeri, antrą kartą - 2009 m. jau Kongresų rūmuose orkestro dvidešimtmečio proga.