Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su TV žurnalistu Henriku Vaitiekūnu.
- Visuomenės apklausos rodo, kad televizijos žiūrovams labiausiai patinka pramoginės laidos („KK2", „X Faktorius, „Kaukės") bei sporto laidos, ypač Eurolyga. O iš solidesnių laidų į žiūrimiausiųjų penketuką įsiterpia tik „TV3 Žinios". Ar neatrodo, kad laidos žiūrimos dėl banalių juokelių ir TV studijų blizgesio?
- Drįsčiau jums paprieštarauti. Yra ir kitokių žiūrimų laidų. Tokias laidas kaip „TV pagalba" bei panašias vienija labai aiškus rodiklis. Tai noras sužinoti, kad kažkur yra dar blogiau, ir širdyje pasidžiaugti, kad dar aš nesu gyvenime pats paskutinis.
Be to, kas yra pramoga? Vienintelė žmogui nieko nekainuojanti pramoga yra televizija. Kai važinėju po rajonus, vis matau žmonių namuose nuo ryto iki vakaro įjungtus televizorius, nors retas juos nuolatos žiūri. Kai tas žiūrėjimas nieko nekainuoja, tai ir nevertini. Manau, visi žiūrėtų kelionių laidas, bet kelionių laidą sukurti yra labai brangu, o ateiti ir žmogų tik pakalbinti - daug pigiau.
Suprantu, čia yra skaudi tema, ta tendencija labai bloga. Ne Lietuva tai išrado, visame pasaulyje tai vyksta. Televizijos eina į plokštumą, į minkštumą, todėl, kad žmonės nori užsimiršti - galbūt nuo karo, galbūt nuo nepriteklių - ir laikinai užmiršta, kas darosi už lango. Ginčydavausi su profesoriumi Žygintu Pečiuliu, kuris buvo mano bendradarbis - kartais viršininkas, o kartais - aš jo viršininkas, ar televizija turi būti mokytoja, ar pramoga.
Pavyzdžiui, visame pasaulyje paplitusios muilo operos. Kodėl ponios sėdi prie tokių filmų ir leidžia savo laiką? Nes gali pamatyti gražių gyvenimų, gražių namų, turtingų, nerūpestingų žmonių, turinčių gerus automobilius. Lygiai tas pats ir Lietuvoje. Televizija turi savo „prekę" parduoti, todėl turi siūlyti „prekę", kurios žiūrovai nori. Televizija siūlo tai, ko mes, žiūrovai, pageidaujame. Pavyzdžiui, laida „Mano pasas meluoja" pataikė į neužimtą nišą. Tokios laidos trūko vyresnio amžiaus žiūrovams.
- Bet vis vien apima nuobodulys, kai nuolat rodomi pasenę filmai apie Reksą ir Muchtarą!
- Vėl tie patys dalykai. Kaip mes gauname apelsinus? Ar tikrai žinome gero apelsino skonį? Griebiame pačius pigiausius apelsinus, nors jų pasaulyje yra 40-50 rūšių.
Mes perkame pigiausius filmus, o ne tuos, kurie vertingesni, bet 5-6 kartus brangesni. Komercinės televizijos, skirtingai nei LRT, net neturi misijų. Pavyzdžiui, TV3 skelbiasi esanti šeimos televizija ir rodo, kaip prie mašinos pririštas šunelis tampomas po kiemą. Televizijose yra visko - ir technikos, ir gabių žmonių. Trūksta tam tikros pozicijos. O tas, kuris tai išsako, gauna per galvą.
Nebijau tai pasakyti, netgi jei mane už tai pultų. Esu užsiauginęs storą odą. O kalbant apie populiarumą - jei išeisime į gatves ir imsime klausinėti praeivių, kokius žino žurnalistus, jie TV vedėjų pavardes pasakys, o laikraštininką gal vieną pasakys, bet ir tą tik todėl, kad kalba ir televizijoje. Mes, žurnalistai, esame tie, kurie labiausiai kritikuojami. Žmonės Lietuvoje labiausiai kritikuoja gydytojus, mokytojus ir žurnalistus.
- Prisimenu jus dar prieš kelis dešimtmečius iš Kauno transliuotoje laidoje „Laisvės alėja". Joje buvo ne tik žinių, bet ir daug improvizacijų, tikrojo meistriškumo bei profesionalumo! Prisimenu, kaip jūs sėdėjote Zoologijos sodo narve, stebimas smalsių lankytojų. Kad žmonės pajustų, ką jaučia narve įkalintas, nuolat stebimas gyvūnas.
- Aš jums pasakysiu, kokie tai buvo metai. Tai buvo tikros laisvės metai, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kai atsidarė uždangos. „Laisvės alėją", kurią sugalvojau aš su Juru Jankevičiumi, Monika Domarkaite-Petrulienė ir kt., buvome iš tikrųjų laisvi kurti. Niekas mums nekomandavo. Prisimenu, tuometinis LTV vadovas Algirdas Kaušpėdas nusistebėjo - kas čia per žinios, tai nerimtos žinios! Bet turėjo būti ir nerimtos žinios. „Laisvės alėja" buvo pirmoji nerimtų žinių laida Lietuvoje.
- O kiek laidos populiarumas tiesiogiai priklauso nuo vedėjo charizmos?
- Nesu labai didelis autoritetas, bet manau, kad laidos žiūrimumas bei patikimumas nuo laidos vedėjo šiek tiek priklauso. Pavyzdžiui, laidos „Mano pasas meluoja" vedėja yra Algimanta Žukauskienė, daug metų matytas Lietuvos TV veidas. Jei laidos vedėja nebūtų žinoma, aišku, kad žiūrimumas būtų mažesnis.