Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su Vilniaus miesto tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Šeraite-Gogeliene.
- Žadate siūlyti persvarstyti Desovietizacijos komisijos sprendimą dėl sostinėje esančio poetės Salomėjos Nėries paminklo nukėlimo. Kas privertė jus dar kartą kreiptis į šią komisiją? Gal visuomenės, ginančios mylimą poetę, spaudimas?
- Sprendimas pašalinti S.Nėries paminklą buvo ir yra netikėtas. Manyčiau, kad vertėtų siūlyti Desovietizacijos komisijai persvarstyti šį klausimą - prie paminklo galima būtų įrengti lentelę su papildoma informacija tiek apie Salomėjos Nėries biografijos faktus, tiek apie patį paminklą.
Mes norime sužinoti Desovietizacijos komisijos sprendimo iškelti S.Nėries paminklą argumentus, pavyzdžiui, ar buvo vertinta meninė paminklo vertė, nes visgi kalbame apie vieno ryškiausių mūsų skulptorių - Vlado Vildžiūno kūrinį. Ši jo kurta skulptūra yra labai savita ir skirtinga, lyginant ją su, pavyzdžiui, Vilniuje stovėjusiu rašytojo Petro Cvirkos paminklu, kur labai aiškiai buvo matomas jo politinis svoris - galingas, didingas, ant pjedestalo.
O žiūrint į poetės skulptūrą, matau visai kitokį vaizdą. Traktuočiau, kad paminklas S.Nėriai buvo statytas tikrai ne už jos politinius nuopelnus - jame matau žmonių mylimos rašytojos įamžinimą. Tad mes su tokia argumentacija ir keliausime kalbėtis su Desovietizacijos komisijos nariais.
Žinoma, negalėjome negirdėti ir inteligentijos keliamų klausimų dėl S.Nėries ženklų, jai skirto paminklo Vilniuje - visada bandome reaguoti į visuomenės nuomonę.
Kalbant apie S.Nėries biografijos ir politinės veiklos faktų įvertinimą, mes jau atlikome Desovietizacijos komisijos siūlomus pakeitimus Vilniuje - pervadinome ir jos vardo mokyklą, ir gatvę. Bet manau, kad kažkokie ženklai jai, kaip poetei, Vilniuje gali išlikti.
- O kaip bus su ne kartą daužyta tautos didvyrio pulkininko, Lietuvių aktyvistų fronto įkūrėjo Kazio Škirpos atminimo lenta, kai pasirodė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro parengta istorinė archyvinė pažyma, jog jis nebuvo nei kolaborantas, nei Tėvynės išdavikas ir kad „nėra jokių žinių, kad Kazys Škirpa būtų siejamas su žydų žudynėmis"?
- Noriu šiek tiek atsukti laiką atgal. Kadangi K.Škirpa buvo vertinamas kontroversiškai, mes, norėdami gauti ekspertų išaiškinimą, prieš metus kreipėmės į Desovietizacijos komisiją, kuri pagal įstatymą turi pateikti išvadas ne tik dėl sovietinio režimo, bet ir dėl kitų totalitarinių režimų veiklos. Desovietizacijos komisija užtruko, kol pradėjo svarstyti šį klausimą. Suprantu, kad jie laukė tos pačios jūsų minėtos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos, kurią dabar gavo ir jie, ir mes.
Šiandien, nors ir turime Genocido centro pažymą dėl K.Škirpos gyvenimo faktų ir veiklos, vis dar laukiame Desovietizacijos komisijos išvados, nes norisi, kad visam šitam procese mes galėtume vadovautis ekspertų rekomendacijomis ir sprendimais, nes nesinori politizuoti šitų dalykų, kaip kad buvo padaryta su neseniai pakabinta K.Škirpos atminimo lenta, kuri galiausiai vis tiek buvo nuimta, o visuomenė įaudrinta. Noriu, kad darytume taip, kaip sako ekspertai. Mano ir visos mūsų Istorinės atminties komisijos tikslas - kuo mažiau politikos.
Tad kol kas nesiimu nieko vertinti ir nekalbu apie jokius sprendimus. Kai gausime Desovietizacijos komisijos išvadą, tada ir kalbėsime, kaip bus Vilniuje pasielgta su K.Škirpos atminimo lenta.