Kamilė Šeraitė-Gogelienė: Gyventojų ir politikų nuomonės dėl S.Nėries išsiskyrė

- Vilniuje kabo afišos, raginančios gyventojus siūlyti naujus pavadinimus Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvėms. Ar apskritai buvo atsiklausta vilniečių, ar jie pritartų tokiam gatvių pavadinimų keitimui? Ar jūsų vadovaujama komisija pati buvo vieninga?

- Komisija tikrai buvo vieninga - sprendimas priimtas vienbalsiai, nes keisti šių gatvių pavadinimus mus įpareigoja įstatymas (Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo Viešųjų erdvių desovietizacijos įstatymas - red.past.). Kito kelio mes neturime, tad jokių kitų variantų ir nesvarstėme.

Išvadą, jog šių gatvių pavadinimai turi būti keičiami, gavome iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro sudarytos komisijos. Tad ir pradėjome keitimo procedūrą pasitelkdami gyventojus, kad jie pareikštų nuomonę, kokie nauji pavadinimai šioms gatvėms galėtų būti.

- Naujausia (balandžio mėn.) „Baltijos tyrimų" apklausa parodė, jog dauguma Lietuvos gyventojų (du iš trijų) prieštarauja, jog būtų keičiami gatvių ir pastatų pavadinimai, kuriems anksčiau buvo suteiktas Salomėjos Nėries vardas. Ar žmonių nuomonė politikams apskritai nieko nebereiškia?

- Tai visiškai nesusiję su politika. Tai susiję su įstatymu.

- Bet įstatymą priėmė politikai...

- Taip, bet ne mes savivaldybėje priėmėme šį įstatymą. Mes esame tik įpareigoti jį vykdyti, tą ir darome. O kalbant apie gyventojų nuomonę, yra ir kitas aspektas. Gatvės pavadinimo keitimas susijęs su daugybe buitinių dalykų, kai žmogui reikės keisti kai kuriuos dokumentus ir panašiai. Kuo daugiau biurokratinės naštos gyventojams gali kliūti, tuo labiau jiems tokie sprendimai atrodo nepriimtinesni.

S.Nėries, kaip poetės, nuopelnų, niekas nekvestionuoja. Manau, kad desovietizacijos komisija, priimdama sprendimą keisti S.Nėries gatvės pavadinimą ir teikdama tokias rekomendacijas, įvertino politinį kontekstą, kaip ir kodėl ta gatvė Vilniuje atsirado.

Yra pavyzdžių, kai minėta komisija kai kuriose savivaldybėse S.Nėries gatvės nesiūlo pervadinti, nes nėra taip, kad S.Nėries gatvėvardžių ar kitokio pobūdžio įamžinimo išvis neturėtų likti. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas individualiai ir tai susiję su iki okupacine S.Nėries veikla - žiūrima į jos biografiją (pavyzdžiui, S.Nėries gimtinė, vietos kur mokėsi, kūrė, gyveno iki sovietų okupacijos). Tokios vietos, kas byloja jos, kaip poetės, kūrybą ir jos gyvenimo laikotarpius, turėtų išlikti.

Manau, kad taip būtų rastas kompromisas įvertinant S.Nėries įsivėlimą į politinius okupacijos procesus, bet ir atsižvelgiant į jos kūrybą. Nes jos, kaip poetės, turbūt nei aš, nei mūsų komisija nekvestionuoja ir niekas neginčija, kad S.Nėris yra neeilinė poetė Lietuvos istorijoje. O kalbant apie jos kūrybą, nė neabejoju, kad ji niekada nebus ištrinta iš vadovėlių - tikrai nepritarčiau tokioms iniciatyvoms.

- Grįžtant prie siūlymų dėl naujo S. Nėries ir L.Giros gatvių pavadinimo. Kokie yra pasiūlymai? Ar dar per anksti klausti?

- Tikrai dar per anksti. Esame sulaukę virš 1300 pavadinimų siūlymų. Juos svarstysime Istorinės atminties komisijoje kartu su minėtų gatvių bendruomenėmis ir rinksime kelis variantus, kuriuos vėliau teiksime visuomenės balsavimui, tad galutinį gatvės naujo pavadinimo variantą Taryba tvirtins dar negreitai.

Kokie dažniausiai pasikartojantys siūlymai? Pavyzdžiui, nuasmeninti L.Giros ir S.Nėries gatvių pavadinimus paliekant Giros, kaip gėrimo pavadinimą, ir Neries, kaip upės. Tik problema ta, kad Neries gatvę Vilniuje mes jau turime, tai dubliuoti negalime. Tarp kitų variantų yra siūlymai vadinti ir asmenybių, ir dabartinių dar gyvų prezidentų vardais, ir partizanų vardais, ir disidentų, pavyzdžiui, neseniai mirusios Nijolės Sadūnaitės vardu.