Krescencijus Stoškus: Kontroliuoti LRT turėtų pilietinė visuomenė

- LRT, kuri skelbiasi vykdanti misiją informuoti, nutylėjo apie tai, jog rugpjūčio 23-ąją pilietiški žmonės susirinko į protesto akciją prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, protestuodami prieš Vyriausybės sprendimą šią vietą atiduoti nuo XIX amžiaus neegzistuojančių žydų kapinių įamžinimui, jų muziejui, nes Sporto rūmai yra Sąjūdžio lopšys, todėl geriausias sprendimas būtų čia steigti Sąjūdžio muziejų. Tad kokią misiją vykdo LRT?

- Iki šiol LRT yra ideologizuota, atliekanti kažkokią politinę misiją. Laikomasi nuostatos, vaizdžiai tariant, su valdžia geriau negadinti santykių. Nes niekaip kitaip negalėčiau suprasti, kodėl neparodyti šios pilietinės akcijos. Itin svarbios visuomenei, nes Sporto rūmai įsirašė į mūsų tautos istoriją - čia 1988 metais vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, čia, jau prasidėjus Sąjūdžiui, vyko ir pirmasis kultūros kongresas.

Kai tą pačią dieną vyko oficialioji Baltijos kelio 35-mečio minėjimo šventė sostinės Katedros aikštėje, LRT labai gražiai transliavo. Tiesioginei transliacijai mesta daug lėšų. Vadinasi, kai norima, galima parodyti ir pilietinei visuomenei svarbų renginį. Visa tai akivaizdžiai demonstruoja, jog tai, kas aprobuota, kam valdžia yra pritarusi, visuomenei parodoma. O svarstant apie protesto akciją prie Sporto rūmų, čia jau lyg ir reikia galvoti - o gal čia ne tie žmonės bus, gal jie čia ką nors ne taip pasakys. Tiesiog buvo išankstinis apsisprendimas nerodyti. Tai nėra gerai. Juk pirmoji visuomeninės televizijos pareiga - parodyti, kas vyksta pilietinės visuomenės sluoksniuose, ką piliečiai galvoja.

Kita vertus, kažkas neįtikėtino nutinka, kai paliečiama žydų bendruomenė. Man tai yra pats komiškiausias dalykas, kad kai tik Faina Kukliansky prataria žodį, išsigąstama - atrodo, kad tuoj po jo seks kažkoks pasaulinis triukšmas. Ponios Kukliansky elgesys man primena Putino metodus: jei išsigąsta, bijo, reikia spausti ir pasieksi savo, jeigu suveikė vieną kartą, tai mušk dar kartą. Tai visada veikia. Ir iš tikrųjų, kai tik Kukliansky prasitaria, visada prasideda išgąstis ir valdžia traukiasi į krūmus. Tai nėra normalus dalykas. Neskanus labai. Ir Tautos orumą žeminantis dalykas.

Nuo viso to apsaugotų politinė kultūra - ji yra tas didysis sargas, kuris šiuo atveju apgailėtinas. Mūsų politinė kultūra - gana menka. Ir svarbiausia, kad viskas išsibalansuoja. Įvairių organizacijų atsiranda vis daugiau, bet ryžtingumo, bendro susitarimo, kad ir menkiausio, tarp valdžios ir pilietinės visuomenės nėra. Atotrūkis didžiulis. Svarbiausia, kad paprasti žmonės, arba, kaip mėgstama sakyti, žmonės iš gatvės norėtų savo nuomonę išreikšti, išgirsti atsiliepimą, bet valdžia juos į patvorius išvaro - jūs esate marginalai, klausykit, ką mes sakome. Kol bus valdžios arogancija, turbūt tikėtis kokių nors permainų kultūros politikoje neįmanoma. Reikalingas lūžis.

- LRT taryba turėtų atstovauti visuomenės interesams, tačiau ar atstovauja? Kas turėtų priversti visuomeninį transliuotoją iš tiesų vykdyti savo misiją?

- Esu toje Taryboje kažkada keletą kadencijų buvęs ir žinau, kaip tai vyksta. Žmonės ateina iš skirtingų organizacijų, jie dažnai net nelabai susiję su tomis sritimis, kurioms turi atstovauti. Kai tvirtinamas koks nors projektas ir jie susirenka į posėdį, viskas būna paruošta ir net su kai kuriais žmonėmis pakalbėta, kad jie paremtų projektą. Žodžiu, į Tarybą deleguoti žmonės susirenka priimti sprendimus tokius, kokių reikia generalinei direktorei. Jei Tarybos vadovas būtų atsakingas, sąžiningas žmogus, jis nors šiek tiek pakariautų už Tarybos narių teises ar tiesiog demokratinį diskusinį svarstymą skatintų. Deja.

Turbūt ne vienas esame girdėję apie nerašytą taisyklę, kad visuomeninio transliuotojo generalinės direktorės žodis yra galutinis, tai kam tada tie svarstymai. Tad LRT taryba - toks simbolinis, fasadinis dalykas. Kad būtų kitaip, LRT taryba turėtų išaugti iš pilietinės visuomenės, nes būtent pilietinė visuomenė turėtų būti visuomeninio transliuotojo kontrolierius.