Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyriausiaja specialiste, entomologe Milda Žygutiene.
- Ką rodo statistika - ar vis dar pirmaujame Europoje pagal erkių sukeliamų ligų - erkinio encefalito ir Laimo - sergamumą?
- Išties esame pirmi Europoje pagal sergamumą erkiniu encefalitu, o Laimo ligos dar negalėčiau palyginti, nes Europos institucijos šiek tiek vėliau pateikia savo skaičius. Tačiau bet kokiu atveju esame viena iš didžiausią sergamumą Laimo liga turinčių šalių. Aišku, kad susirgimų Laimo liga yra ženkliai daugiau nei erkiniu encefalitu, nes ir pačių erkių, užsikrėtusių Laimo ligos sukėlėjais, yra daugiau negu erkinio encefalito virusu. Tiek pas mus, tiek visoje Europoje vidutiniškai apie 20 proc. užsikrėtusių erkių nešioja Laimo ligą, o erkinį encefalitą - tik apie 1 proc.
- Kada didžiausias erkių aktyvumas?
- Pavasarį erkės itin aktyvios, aršios tik todėl, kad jos po žiemos nubunda alkanos. Jos paprasčiausiai nori valgyti, dėl to ir aktyvėja. Didžiausia erkių gausa gamtoje būna apie balandį, gegužę - nelygu kokie metai. Šiemet erkių aktyvumas prasidėjo kovo pradžioje. Kad kovo mėnuo - nenuostabu, bet paprastai būna arba nuo vidurio arba nuo kovo pabaigos, o šiais metais erkių aktyvumas daug ankstyvesnis.
Jau stebime visokių rekordų, kas siejasi su klimato kaita, ištirpo ribos tarp vasaros ir rudens, tarp rudens ir žiemos. Didėja ir erkių aktyvumas. Jos būna aktyvios nuo kovo pradžios iki gruodžio mėnesio, tad lengva susiskaičiuoti, kiek laiko jos būna ramios. Gamtos sąlygos nulėmė, kad ramybės periodas nuo erkių vis trumpėja, nes šie smulkieji sutvėrimai jautriausiai reaguoja į klimato kaitą.
- Specialistai ragina skiepytis nuo erkinio encefalito, tačiau daugeliui atrodo taip: gyvenu mieste, į miškus nelendu, tai ir skiepo man nereikia. Jie klysta?
- Kalbant apie skiepus, yra gera ir bloga žinia. Gera žinia ta, kad besiskiepijančių nuo erkinio encefalito apimtys nemažėja, net didėja po truputį. Kita vertus, nuo erkinio encefalito turėtų būti pasiskiepiję visi Lietuvos gyventojai, bet taip nėra. Nors sunku įsivaizduoti Lietuvoje žmogų, kuris nenulipa nuo asfalto.
Todėl ta mintis, kad aš neinu į mišką, nieko nereiškia - gal aš einu į miesto parką pasivaikščioti, gal šunį vedžioju miesto centre, kur yra žalia oazė. Yra daugybė atvejų, kai užsikrečiama tiesiog mieste, ypač Laimo liga. Nes visuose Vilniaus parkuose, želdynuose yra užsikrėtusių erkių. Ir kituose miestuose yra aptinkami erkinio encefalito, Laimo ligos sukėlėjai.
Jeigu prieš kokį 20 ar daugiau metų kalbėdavome tik apie miškus, kad einant ten reikia saugotis erkių, tai dabar visus raginame saugotis ir miesto parkuose, poilsio zonose, teritorijose, kur yra želdynai.
- Erkės aktyvios nuo ankstyvo pavasario, ar tai reiškia, kad dabar pasiskiepyti jau per vėlu? Kada geriausia tai daryti?
- Idealiausias laikas yra vėlyvas ruduo, žiema, ankstyvas pavasaris. Bet jeigu to nepadarėte geriausiu laiku, galima skiepytis ir dabar. Todėl kad netgi skiepijantis pagal pagrindinę schemą, kai pirmą ir antrą dozę skiria mėnuo, po antros dozės praėjus dviem savaitėms susidaro imunitetas. Žinoma, reikia toliau tęsti skiepijimąsi, kad tas imunitetas susiformuotų toks, koks reikalingas apsaugai. Tada žmogus jau gali jaustis saugiai.
Kitas dalykas, jei taip atsitinka, kad žmogus tikrai neišvengs ilgo buvimo gamtoje (galbūt poilsis ar darbas susietas), tačiau jis nėra pasiskiepijęs, yra dar ir pagreitinta skiepų schema, kai tarp pirmos ir antros dozės yra tik dvi savaitės. Tada po dviejų savaičių gavus antrą skiepo dozę, jau po mėnesio būsite saugūs.
- Skiepai yra mokami. Ar valstybė, saugodama žmones, neketina apmokėti skiepų nuo erkinio encefalito?
- Galiu pasakyti gerą naujieną, kuria mes, specialistai, be galo džiaugiamės. Valstybė jau nusprendė apmokėti šį skiepą tam tikrai žmonių grupei. Nuo rugsėjo pirmos dienos nemokamai pasiskiepyti galės visi asmenys nuo 50 iki 55 metų. Tai pradžia. Svarstoma, kad galbūt bus išplėsta amžiaus grupė.
Skiepyti vyresnio amžiaus žmones nuspręsta atsižvelgiant į sergamumo rodiklius - nepriklausomų ekspertų nuomonė buvo tokia, kad minėtoje amžiaus grupėje šia liga serga daugiausiai žmonių, o jie yra darbingo amžiaus, tad jų iškritimas iš darbo rinkos nenaudingas valstybei.