Rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su gamtininku, biologijos mokytoju Mindaugu Vaznoniu.
- Ar jaunimas, mokytojai šiais laikais žiūri gamtos laidas?
- Atvirai prisipažinsiu, pats tokių laidų dabartiniame gyvenimo etape praktiškai nežiūriu. Nežiūriu todėl, kad nelabai kažką naujo ar man nežinomo ten pamatau. Pagrindinis mano žinių šaltinis yra gamtinės tematikos literatūra arba socialinė erdvė.
Kita vertus, tik vieną gamtinę laidą ir žinau -„Gamtininko užrašai", vedamą Mariaus Čepulio, bet ji manęs „neužkabino". Ko gero, atsižiūrėjau tuo laikotarpiu, kai brendau kaip gamtininkas. Manau, kad dalis mokytojų gamtos laidas tikrai žiūri. Tuo tarpu šiuolaikiniai mokiniai yra susikoncentravę į socialines medijas ir nepamenu atvejo, kad mokykloje aptarinėtume per televiziją rodytą gamtinę laidą.
- Jūsų manymu, ko šiandien trūksta televizijai?
- Norint pritraukti jaunus žiūrovus, manau, būtent į tas (soc. medijas, - aut. past.) erdves ir reikėtų koncentruotis. Aš pats, būdamas jau ne jaunuolis, soc. medijose praleidžiu daugiau laiko negu prie televizoriaus ekrano. Šiaip mokiniams gamtiniai dalykai yra gana įdomūs. Jie intensyviai domisi mano potyriais miškuose, būrelių metu žiūrime mano įamžintą vaizdinę medžiagą, ją aptarinėjame, mokiniai mielai seka mano gamtinius nuotykius soc. tinkluose.
Kitas dalykas, tokių laidų vedėjai turėtų būti visuomenėje populiarūs, nuomonę formuojantys, puikiai apie gamtą nusimanantys bei charizmatiški žmonės. O kiek Lietuvoje tokių mes turime? Į galvą ateina tas pats vienintelis M.Čepulis. Paprastai gamtininkai yra uždari, santūrūs ir viešumos vengiantys žmonės. Manau, kad šiuo metu tiesiog neturime gamtos laidų vedėjo, kuris pasižymėtų oratoriniais gebėjimais. O tiems, kurie bando viešintis, paprasčiausiai trūksta charizmos.
- Šiais laikais patys žmonės daug keliauja, lankosi gamtoje. Ką žinoti, kad netrikdytume gyvūnų ramybės?
- Norėdamas gamtoje stebėti laukinius gyvūnus, turi įsisąmoninti keletą taisyklių - gamtoje turi išlikti nepastebėtas, jokiu būdu tikslingai netrikdyti gyvūnų bei turi būti susipažinęs su gyvūnų biologinėmis elgesio ypatybėmis.
Reikalingas ir atitinkamas pasiruošimas: domėjimasis tikslinga literatūra, daugybė gamtoje praleisto laiko, maskuojanti apranga, gyvūnų stebėjimo ar fotografavimo įranga, vėjo krypties stebėjimas (paprastai arčiau laukinių gyvūnų pavyksta prieiti iš priešvėjinės pusės), sugebėjimas tyliai slinkti mišku, gyvūnų pėdsakų bei veiklos žymių atpažinimas ir kt. Neišmanymas bei neatsakingas elgesys gamtoje gali pridaryti nepataisomos žalos ten įsikūrusiems organizmams.
- Jūs pats daug metų stebite gamtą, ką įsimintino galite papasakoti?
- Į miškus važiuoju pasitaikius bet kokiai galimybei. Progos pačios įvairiausios: grybavimas, uogavimas, gyvūnų stebėjimas, ragų ieškojimas, išgyvenimo laukinėje gamtoje imitavimas ar tiesiog pasivaikščiojimas. Esu devynis kartus susitikęs su vilku ar vilkais, atsidūręs viduryje stumbrų bandos, porą kartų įsmukęs į pelkę, daugybę kartų pasiklydęs, tris skirtingus kartus radęs žmonių palaikų liekanas, pro pat ausį yra prazvimbusi medžiotojų paleista kulka...
Net žmoną, ir ją susitikau pelkėje (juokiasi).