Nida Vasiliauskaitė: LRT gina valdžią nuo visuomenės

- Rekordinis skaičius britų (beveik 3 milijonai) atsisako mokėti metinį mokestį už BBC transliacijas teigdami, jog jie nežiūri „BBC kanalų transliuojamo šlamšto". Ne vienas kalbintas Lietuvos gyventojas taip pat sako, jog nežiūri LRT, nes juos piktina visuomeninio transliuotojo šališkumas, neobjektyvumas. Nors mes tokio metinio mokesčio neturime vis tik kyla klausimas, kada lietuviai atsisakys mokėti už LRT skleidžiamą prastos kokybės propagandą?

- Valios nebemokėti ir dabar nestinga, tačiau nebemokėti taps įmanoma tik nutraukus dabartinį biudžetinį LRT finansavimą. Juk dabar mokame netiesiogiai, ne patys, paprastai sakant, mūsų niekas neklausia - valstybė finansuoja LRT perskirstydama mūsų visų mokesčius.

Kas kita būtų, jeigu šią tvarką pakeistų kita - abonentinis LRT transliacijų mokestis, kurį asmeniškai mokėtų kiekvienas ją norintis matyti vartotojas. Tada ir pamatytume, kiek realiai Lietuvos gyventojų dėkingi nacionaliniam transliuotojui už esamos kokybės produkciją ir ją remia. Ką, beje, ir siūlau kuriamos partijos „Antroji Lietuva" programoje: „Panaikinti biudžeto finansavimą nacionaliniam transliuotojui (LRT), kaip viešųjų ryšių kanalui".

Argumentas už dabartinę sistemą remiasi prielaida, jog finansiškai save išlaikyti gali tik nekokybiška „komercinė" žiniasklaida, bet tai yra kitas būdas pasakyti, jog mūsų valstybė savo piliečius laiko neįgaliais atpažinti kokybišką produkciją ir atsirinkti. (Ir tai, beje, yra pati visų mūsų dabartinių politinių bėdų ašis - šis požiūris; tokį išpažįstanti valstybė anksčiau ar vėliau virsta totalitarine). Kai tuo tarpu reikėtų laikytis priešingos nuostatos: laikraštis, žurnalas ar TV kanalas, nesugebantis išsilaikyti tiesiogiai iš prenumeratorių, neturėtų būti ir remiamas.

- Rugpjūčio 23 dieną bus skelbiamas naujas kandidatų į LRT generalinio direktoriaus postą konkursas. Ar pakeistus visuomeninėje televizijoje karaliaujančią Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę kas nors keistųsi? Ko galima tikėtis?

- Nuo naujo vadovo, be abejo, priklausytų labai daug kas, jei tik jis, savo ruožtu, nebūtų dar viena to paties režimo marionetė: visi gavome progą įsitikinti, kiek priklauso ir kas (deja, į bloga) pasikeitė šį postą užėmus Monikai (žinoma, nelaikau jos savarankišku asmeniu - tik amžinai dėkinga už šias karjeros aukštumas protingesnių žaidėjų interesų vykdytoja).

Kitas klausimas - kaip jam, kitokiam (ar kitokiai), gauti daugumą balsų esamoje LRT taryboje, kurios lojalumą M. Garbačiauskaitė-Budrienė deda visas pastangas išlaikyti nesirinkdama priemonių. Blogiau nei dabartinė generalinė direktorė nebus, - nebent vėl bus išrinkta M.Garbačiauskaitė- Budrienė.

- Ko reikia, kad visuomeninis transliuotojas būtų išties visuomeninis? Ar tai - misija neįmanoma?

- Kaip minėjau, reikia atsisakyti biudžetinio finansavimo, kuris, savo ruožtu, numato neišvengiamą priklausomybę nuo biudžetą skirstančios politinės valdžios, tai yra, nuo valdžioje atsidūrusios partijos ar partijų. Būtent todėl LRT ir ėmėsi, ignoruodama krentančius reitingus ir masinį pasipiktinimą, „ginti valdžią nuo visuomenės": nes ne visuomenė, ne piliečiai, o būtent valdžia piliečių pinigais ją išlaiko. Įvedus vietoje to abonentinį mokestį problema išsispręstų.