Nida Vasiliauskaitė: Pirmoji Lietuva antrai Lietuvai tėškė tortu į veidą

- Kai Vilniaus viešojo transporto darbuotojų streikas tik prasidėjo, sakėte, jog nukentės niekuo dėti vilniečiai, o ne ponai iš savivaldybės, Susisiekimo ministerijos ir valdančių partijų, prisidėjusių prie dabartinės politikos. Kokias išvadas darote šiandien, kai stotelėse šąla žmonės, o vairuotojai tęsia streiką?

- Vairuotojų reikalavimus ir streiką, žinoma, palaikau, tačiau, deja, šioje situacijoje mano įtarimai tik pasitvirtino: streiko efektą junta - stotelėse šąla, į darbus vėluoja arba nuvykimui sugaišta gerokai daugiau laiko, arba priversti kasdien mokėti taksi - ne savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos tarnautojai, ne Vilniaus viešojo transporto bendrovės vadovai, bet niekaip su šiomis struktūromis nesusiję ir negalintys nieko pakeisti miestiečiai, ypač studentai, moksleiviai, pensininkai.

Tikėtis, kad jie, neapsikentę, surengs milžinišką piketą ir privers merą tartis, neverta: nepatogumai juntami, tačiau ne tokie dideli - miestas nėra paralyžuotas, maždaug pusė vairuotojų tęsia darbą. O netęsti negali - visišką, pilną streiką draudžia dabartinis streikų įstatymas, taip praktiškai streiką darydamas iš principo nepaveikiu ir net nelabai streiku, nes streikuoti gavus leidimą tų, prieš kuriuos streikuoji, jų nustatytomis sąlygomis - reiškia iš principo negalėti padaryti reikiamo poveikio ir nepasiekti bent dalinio reikalavimų tenkinimo.

Savivaldybei viešu transportu važinėjančių miestiečių nepatogumai rūpi tiek pat arba dar mažiau nei vairuotojų - ir ji tą akivaizdžiai demonstruoja, nekreipdama į streiką dėmesio. Atkreiptų, jeigu patirtų realius nuostolius, bet tai pasiekti įmanoma tik visišku streiku arba važinėjimu išjungtais komposteriais, nemokamai.

- Po valdžios spaudimo mokyklos direktorei atleisti mokytoją Astrą Astrauskaitę iš darbo, išsakėte mintį, jog visuotinis miesto pedagogų streikas būtų gerokai paveikesnis nei viešojo transporto. Kodėl?

- Nes būtinybė prižiūrėti namuose likusius vaikus bei rūpintis jų ugdymu rimtai paveiktų beveik visus miesto gyventojus - ne tik priklausomus nuo viešo transporto ir ne tik kelionės metu. Ignoruoti ir apsimesti, kad nieko nevyksta, savivaldybė nebegalėtų. Mokytojos Astros atvejis - labai svarbus precedentas: grynas, atviras, tiesioginis politinis persekiojimas dėl pažiūrų, pažeidžiant mūsų Konstitucijos II skirsnio 33 straipsnio dalį, skelbiančią „Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus.

Draudžiama persekioti už kritiką". Jei „galima" taip pasielgti su ja - galima bus su bet kuo, ir teisė užsidirbti pragyvenimui tiesiogiai priklausys nuo politinio lojalumo valdančiai partijai. Turbūt nereikia tikslinti, kodėl tokia šalis nebebus demokratinė, o politinė opozicija taps faktiškai uždrausta.

- Turime dvi Lietuvas. Ar įmanoma, kad būtų vienos visiems bent Kalėdos?

- Deja, ne. Kalinių ir kalėjimo prižiūrėtojų Kalėdos - skirtingos. Ką nepasidrovėta dar kartą simboliškai parodyti netgi miesto eglės-torto pavyzdžiu: štai jums tortą į veidą - sako Kalėdų proga pirmoji Lietuva antrai.