Prof. Alvydas Butkus: Kalėdinė dovana lietuviams ir latviams

- Nuo gruodžio 27 dienos iš Vilniaus į Rygą ir atgal kasdien kursuos traukinys. Ar pavadintumėte tai kalėdine dovana, nes iki šiol mes, dvi likusios baltų tautos, neturėjome tokio patogaus tiesioginio susisiekimo, o dabar brolius latvius pasieksime per 4 val. 15 min. už 24 eurus?

- Tai išties yra kalėdinė dovana. Prieš tuos, kurie visa tai organizavo, keliu kepurę. Seniai reikėjo tą padaryti. Anksčiau būdavo traukinys, tiksliai nepamenu koks - ar Minskas - Talinas pro Vilnių važiuodavo, ar Vilnius - Ryga, kuris dar į Kauną užsukdavo paimti keleivių. Bet tos kelionės baigėsi pirmaisiais Nepriklausomybės metais.

- Prieš keletą metų apgailestavote, jog LRT atsisakė vienintelio korespondento Rygoje. Kokį dėmesį latviams rodo mūsų nacionalinis transliuotojas?

- Reikia pagalvoti, ar iš viso LRT rodo tą dėmesį. Anksčiau bent jau per šventes - per Jonines, per lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės dieną - kažką parodydavo, o dabar atvirai sakau, be jokios ironijos, net neprisimenu, kada per LRT buvo minima Latvija ar jos reikalai. Kai kurie dalykai tiesiog nutylimi. Jei tai neparanku valdantiesiems.

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė dabar labai mėgsta badyti pirštu, kad latviai priėmė įstatymą dėl partnerystės, nors tas įstatymas dar neįsigaliojo, kadangi latviai renka parašus referendumui tuo klausimu. Bet kodėl valdantieji nerodo pirštu į Latviją, kai ji priėmė įstatymą, jog švietimas visose mokyklose, įskaitant ir tautinių bendrijų mokyklas, vyks tik valstybine kalba, tai yra latvių kalba. Tai tiesiog nutylima.

- Esate baltų kalbų, istorijos tyrinėtojas. Kalbėdamas apie tautiškumą, visada žavitės latviais. Kodėl Latvijoje baltiškoji kultūra išliko geriau ir jos laikomasi labiau nei Lietuvoje?

- Yra kuo žavėtis. Latvijoje daugiau dėmesio skiriama tautiškumui, papročiams, etnografijai, kalbos reikalams. Latvijos radijas turi antrą programą, kuri skirta išimtinai tik latviškai muzikai. Mūsų kaimynai labai didžiuojasi tuo, kad yra latviai, didžiuojasi savo tautosaka. To visiškai nematau mūsų šalyje ir Lietuvos televizijoje. Jau nekalbant apie tai, jog mums trūksta laidų, kurios skatintų tautinį lietuvių sąmoningumą.

Kodėl taip yra? Latvių nacionalinis atgimimas 19 amžiuje rėmėsi kalba, tautosaka ir etnografija. Latvių himne yra eilutės: „Kur latvių dukros žydi, kur latvių sūnūs dainuoja, šokime čia iš laimės mūsų Latvijoje!" O mūsų himne skamba žodžiai: „Iš praeities Tavo sūnūs/Te stiprybę semia". Labai gražu, bet...

Latviai tautinės stiprybės bei savitumo visada sėmėsi ir dabar semiasi iš kalbos, etnografijos ir folkloro, lietuviai gi - iš praeities, iš istorijos, kuri buvo labai įvairi ir kuri net dabar interpretuojama labai skirtingai. Todėl Latvijoje tautiškumas, baltiškoji kultūra išliko geriau ir jos laikomasi labiau nei Lietuvoje, tad natūralu, kad latviai ir etniškai, ir valstybiškai tvirtesni.

- Daugiau dėmesio kalbai, tautiškumui skiria ir Latvijos nacionalinis transliuotojas?

- Tikrai taip. Ir ne tik radijas bei televizija. Ten, pavyzdžiui, vitrinos išpuoštos baltiškais ornamentais - nebijo latviai ir to ugnies kryžiaus, vadinamosios svastikos. Suvenyrų parduotuvės reklama net prie merijos Rygos centre išpuošta su baltiškąja svastika, ir niekas to neuždraudžia, niekas marškinių nedrasko. Latviai nebijo baltiškų simbolių. Tai ir skiria mus ir latvius. Turėkite omeny, kad lietuvių Lietuvoje yra 84 proc. , o latvių Latvijoje - 62. Nepaisant to, ten latviškumo daugiau negu Lietuvoje lietuviškumo.

- Ar galėtumėte paaiškinti tai, jog Latvija yra vienintelė mūsų kaimynė, kurios TV mes nematome. Baltarusiją matome, Rusiją matome, Lenkiją matome gal daugiau nei reikia.

- Tai senas ir skausmingas klausimas - mes jau 20 metų daužome galva į sieną ir niekaip jos nepramušame. Televizininkai atsakinėja, kad niekas tos TV nežiūrės, kad niekam ji neįdomi.