Prof. Julius Kalibatas: Virusų ataka

- Šiuo metu ypač padaugėjo sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, koronaviruso infekcija ir gripu. Patekus pas gydytoją, neretai pasakoma, jog yra virusinis susirgimas, ir dažnai net nebesigilinama, koks tas virusas, nors pernai taip bijojome kovido. Kas pasikeitė?

- Periodas tikrai toks, kad tų virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų smarkiai daugėja, šeimos gydytojai apsikrovę darbu, nes žmones puola ir gripas, ir koronaviruso infekcija, ir kiti virusai.

Dabar cirkuliuoja tokios kovido atmainos, kurios praktiškai duoda lygiai tokią pat kliniką, kaip ir eilinis sezoninis virusas, kurių yra daug, tad kovidas tikrai tapo labai „lengvas" ir dažnai jis nesiskiria nuo sezoninio banalaus viruso, kuriuo pradėdavome sirgti rudenį. Todėl ir gydytojai ne visuomet skiria tuos diagnostinius tyrimus, kad nustatytų, ar tai kovidas, nes praktiškai visų virusinių susirgimų gydymas yra simptominis.

Aišku, sergantiems kovidu, jei jo klinika yra sunkesnė, mes turime prieškovidinius vaistus. Bet jei gydytojas mato, kad ligos eiga yra lengva, tai taiko simptominį gydymą: jei labai aukšta temperatūra, skiriamas paracitamolis, jei sausas kosulys - vaistai kosulio palengvinimui.

Dalis žmonių bando atlikti testus dėl kovido namuose, tai labai populiaru. Bet norint atlikti tuos testus, reikia tai daryti itin preciziškai, nes, jei neprofesionaliai paimate mėginį, testas gali būti neigiamas, nors jūs jau turite korovaviruso infekciją. Todėl mes nežinome tikslių skaičių, kiek yra susirgimų kovidu. Kiek aiškesnis yra gripas: jis prasideda staiga, žmogų kamuoja šaltkrėtis, galvos, raumenų skausmai, jausmas, jog akys stumiamos iš akiduobių.

Manyčiau, kad nemažai koronaviruso nenustatoma, nes dalis žmonių, sirgdami virusiniais kvėpavimo takų uždegimais, niekur nesikreipia, nes nėra taip paprasta patekti pas gydytoją. Žmogus mano, tiek to, ir pernai panašiai sirgau, tad gydosi namie gerdamas arbatas. Tokie sergantieji nepatenka į bendrą statistiką.

O skaičiai, kurie pateikiami oficialiai, yra tik aisbergo viršūnė. Realiai sergamumas virusinių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, koronaviruso infekcija ar gripu yra kur kas didesnis, todėl manau, kad epideminę situaciją galima skelbti ne vienoje ar kitoje savivaldybėje, bet visur.

- Kokią didžiausią klaidą daro besigydantys namuose -juk kartais nusigydoma iki plaučių uždegimo?

- Viena didžiausių klaidų, kurias daro sergantieji - kai nusprendžiama patiems gydytis namuose turimais vaistais, tai yra, antibiotikais, kurie negydo virusinių ligų. Jei antibiotikus naudosime bet kada, tik pajutę gerklės perštėjimą ar kitus simptomus, tai neturės jokio poveikio virusams, tačiau ateityje jie gali tapti nebeveiksmingi gydant bakterines ligas.

Žinome, kad Lietuvoje nuo gripo komplikacijų per metus miršta maždaug 15-20 žmonių. Tai daugiausia senyvo amžiaus žmonės, taip pat turintys gretutinių ligų. Gripas progresuoja į virusinę pneumoniją, o virusinė pneumonija sunkiai pasiduoda gydymui - praktiškai antibiotikai neveikia. Tai pavojinga situacija, tad žmonės, kurie nutaria gydytis patys namuose liaudiškomis priemonėmis, išties rizikuoja.

Pagrindinis plaučių uždegimo simptomas - žmogus pradeda dusti, yra kvėpavimo nepakankamumas, atsiranda ypatingas silpnumas. Jei atsiranda šie simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Suprantu, paskambinus į polikliniką, tą pačią dieną čia nepateksi, bet yra kitas variantas - kviesti greitąją pagalbą, ir, jei reikia, jus nuveš į ligoninę.