Prof. Libertas Klimka: Vardadienių jovalas lietuviškuose kalendoriuose

- Artėjanti spalio 14 -oji pažymėta kaip Mindaugo vardo diena, nors visi žinome istorinę Mindaugo vardadienio datą - liepos 6-ąją. Be minėtų dienų, yra skelbiamos dar kelios švenčiamų Mindauginių datos. Kaip paaiškintumėte tai, jog net lietuviški vardai turi tiek daug vardo dienos datų?

- Paaiškinti galima labai paprastai. Lietuviškas vardynas yra dvejopos kilmės. Pirmiausia - tai krikščioniškasis kalendorius. Gimus kūdikiui, krikšto tėvai nuveždavo jį į bažnyčią krikštyt, o klebonas, pasižiūrėjęs į kalendorių, kokia yra artimiausia šventojo kankinio diena, paklausdavo tėvų, ar tinka šis šventojo vardas, ir, tėvams sutikus, įrašydavo jį. Tai atsineštinių vardų tradicija.

Prieškariu Lietuvoje atsirado tradicija lietuvius krikštyti tautiniais vardais. Tie tautiniai vardai - iš mūsų istorijos, pavyzdžiui, kunigaikščių vardai, iš tautosakos žinomi vardai - pradėti dėti į leidžiamus kalendorius tik prieškariu, nes iki tol rašytinių kalendorių niekas nedarė. Kalendorius leisdavo įvairūs leidėjai: didelės dienraščių redakcijos metų gale išleisdavo kalendorių prenumeratoriams, kalendorius leisdavo ir atskiros organizacijos, pavyzdžiui, policija, Švietimo ministerija išleisdavo mokytojams skirtą kalendorių ir panašiai. Buvo daugybė leidyklų. Bėda ta, kad kiekvienas leidėjas, per daug nesukdamas sau galvos, surašė tautinius vardus į krikščioniškąjį kalendorių pagal savo fantaziją - retas kuris pasižiūrėdavo istorines vieno ar kito vardo aplinkybes, pavyzdžiui, istorines kunigaikščio Mindaugo veiklos datas, kurias galima būtų susieti su vardu. Liepos 6-ąją švenčiamos Mindauginės, kurios paskelbtos valstybine diena, yra labai konkreti istorinė data - ją nustatė šviesios atminties profesorius Edvardas Gudavičius, įvardydamas, kad tą dieną Mindaugas galėjo būti pakrikštytas ir tuo pačiu karūnuotas karaliumi. Tad ši data yra nustatyta tokiu istoriniu tyrimu.

Visi tautiniai vardai prieškario Lietuvoje į senuosius kalendorius būdavo įrašomi tik leidėjų nuožiūra. O kadangi leidėjai vienas su kitu nederindavo tų dalykų, bendros nuostatos, kokia data turi būti įrašyta kaip vieno ar kito vardo diena, nebuvo. Dabar ši juokinga tradicija tęsiasi - kiekvienas kalendoriaus leidėjas vis savaip tuos vardus surašo - vieni nurašo vardus iš vienų smetoninės Lietuvos kalendorių, kiti - iš kitų. Naujai atsiradusiems vardams irgi kiekvienas leidėjas pats „randa" vardadienio datą.Taip ir turime daugybę vieno vardo vardadienių.

Lietuviai yra individualistai, kiekvienas savo protu gyvena. Dabar mes, pavyzdžiui, niekaip negalime susitarti, kaip mokslo darbuose reikėtų literatūros šaltinius cituoti - kiekviena leidykla turi savo taisykles. Tai autoriams labai apsunkina gyvenimą.

- Mokslininkai tiria vardų ir pavardžių atsiradimą, kilmę, kitimą - Lietuvių kalbos institute yra atskiras vardyno tyrimų centras. Ar nereikėtų suvienodinti ir vardadienių datų? Ar vardo diena, kaip ir gimimo diena, neturėtų būti minima tik kartą metuose?

- Vardų kilmė yra rimtas mokslinis tyrimas. O apie vardadienius nežinau ką pasakyti. Negirdėjau, kad kas imtųsi rimčiau nagrinėti vardadienius, suvienodinti jų datas. Tradicija, kai prieškariu daugeliu atvejų buvo iš lubų surašomos vardadienių datos, išliko iki šių dienų - niekam neatėjo į galvą pabandyti jas suvienodinti, kad tų vardadienių, skirtų vienam vardui, būtų mažiau. Jeigu pažiūrėsime į dabar leidžiamus kalendorius, tai ten tokio jovalo rasime - tradicija iš lubų surašyti tautinių vardų vardadienius tęsiasi.