Vilma Levickaitė: Televizija siūlo greito vartojimo produktą

- Neseniai įsteigta Kino kultūros asociacija sieks plėsti suvokimą apie kino kultūrą bei įtvirtinti jos vietą bendrame Lietuvos kultūros lauke. Kaip apibūdintumėte, kokia apskritai yra kino kultūra Lietuvoje?

- Viskas priklauso nuo kino kultūros srities. Jei kalbame apie kino festivalius, tai galime pasidžiaugti, jog turime labai turtingą paveikslą, nes, lyginant, pavyzdžiui, su Estija, Latvija, mūsų šalyje vyksta labai daug festivalių, įvairiausių kino renginių. Aišku, kalba apie resursus būtų jau kita tema. Bet kalbant apie entuziazmą žmonių, mūsų kino profesionalų, kurie sukuria programas ir organizuoja festivalius, situacija yra gera.

Jei kalbėtume apie edukaciją, tai padėtis daug sudėtingesnė, nes visos tos iniciatyvos, kurios dabar užgimusios, yra be garantijų tęstinumui - nėra valstybės politikos ar garantuotų kažkokių finansavimo schemų, kurios užtikrintų būtent tų edukacinių iniciatyvų tvarumą, darnią plėtrą. Kad jos galėtų augti strategiškai, siekti tikslų ir daryti poveikį tai pačiai kino kultūrai. Šioj srity truputį vargstama.

Kino kultūrai svarbūs ir tyrimai. Akademinė bendruomenė, mokslas savo ruožtu ieško resursų ir dirba, bet mes turime labai mažai informacijos vieni apie kitus - nėra kažkokių galimybių sinergijai.

Dar viena svarbi kino kultūros sritis yra paveldas. Čia mes irgi kol kas turime labai mažai galimybių, nes iki šiol nėra nacionalinės filmotekos. Aišku, Lietuvos kino centras yra padaręs įdirbį kuriant filmoteką, bet šis klausimas taip pat buksuoja.

Tikimės, kad asociacija sutelks daug profesionalų iš įvairių kultūros sričių, ateis kažkoks žinojimas, kompetencija, patirtis žmonių, kurie, pavyzdžiui, yra pasistažavę užsienio archyvuose - galėsime kurti strategiją, kad kino paveldas būtų ir išsaugotas, ir tiriamas, ir skleidžiamas pasaulyje.

- Tarp asociacijos tikslų - ir siekis auginti kino prestižą, dalyvauti formuojant šalies kino politiką. Prestižo sinonimas yra kokybė. Kino teatruose galima pamatyti kokybiškų nekomercinių filmų. O ką pasakytumėte apie filmus, rodomus per lietuviškus televizijos kanalus?

- Ne ką galiu pasakyti apie komercinę televiziją, nes daug nesigilinau. O nacionalinį transliuotoją vertinu gerai. LRT turinio redaktoriai stengiasi parinkti kokybišką kiną. Lietuviško kino nesukuriama daug per metus, nes esame maža šalis. Bet, kiek suprantu, beveik visas lietuviškas turinys ir yra parodomas - apie 80 proc. lietuviško kino (ir vaidybinis kinas, ir dokumentika, ir animacija) tikrai randa vietą TV tinkleliuose. Manau, kad televizija prisideda prie kokybiškos, geros sklaidos lietuviškam turiniui, europietiškas kinas taip pat matomas tinklelyje.

- Televizija neatskiriama nuo serialų. Ar jus tenkina čia rodomų lietuviškų serialų kokybė - jie formuoja, ugdo žiūrovą, pratina prie gero kino?

- Užsienyje serialai labai kokybiškėja, daug žymių režisierių, aktorių imasi šio darbo ir kuria labai gerus serialus, kurie nei scenarijumi, nei gamyba neatsilieka nuo ilgo metro filmo. Tačiau sakyčiau, kad kokybiško lietuviško serialo kol kas nėra. Dabar rodomi serialai tikrai neugdo žiūrovo ir jo supratimo apie kokybišką kiną. Čia toks greito vartojimo produktas. Tiesa, jau atsiranda naujas reiškinys - lietuviški serialai, kurie turi meninę ambiciją, kurie nėra visiškai komerciniai. Žinau, kad yra projektų, nepasakysiu jų pavadinimų, bet ateity bus tokių serialų.

- Lietuviškų TV kanalų ekraną yra okupavę turkiški, indiški serialai, nemažai rodoma ir Meksikos, Venesuelos muilo operų. Ką pasakytumėte apie juos?

- Tokie serialai yra tam tikros kultūros dalis. Labai daug žmonių, ypač iki 2000 metų, žiūrėjo tuos serialus. Bet ar jie formavo kažkokį skonį, supratimą apie kiną, ar apie juos galima kalbėti kaip apie meno kūrinius? Ne. Tai - muilo operos, tai yra, specifinis žanras. Galbūt kažkokie techniniai aspektai kuriant muilo operas ir kokybiškėja, bet idėjiškai jie vis tiek yra tokie patys.

- Ar, jūsų manymu, tokių serialų apskritai nereikėtų rodyti? Ar vis dėl to ne visi gali būti kino gurmanai ir žiūrėti tą kokybišką, tikrai meninį filmą?

- Mano galva, viskas, kas egzistuoja, turi egzistuoti. Viskas, kas yra kuriama, jei turi paklausą, ir turi būti kuriama. Bet reikia sureguliuoti proporcijas. Komercinis turinys neturi išnykti, nes vis tiek žmonėms jo reikia, jie žiūrės tokį serialą. Viskas čia gerai. Bet mums reikia rūpintis, kad žmonių, kurie norėtų žiūrėti vertingus, išliekamą vertę turinčius kokybiškus filmus daugėtų. Tam ir reikalinga edukacija bei investicijos į žiūrovą. Nes gebėjimas rinktis ne paprastą turinį yra formuojamas. Su juo negimstama, deja.