Vytautas NAVAITIS: Kodėl aš nebepasitikiu valdžia (II)

Nesu nei vakseris, nei antivakseris, t. y. nepasisakau nei už, nei prieš skiepijimą. Per mažai tam turiu žinių, tačiau kiti dalykai teikia pakankamai duomenų nepasitikėti ir toks nepasitikėjimas kilo ne iš karto, ne staiga.

Seimu pradėjau nebepasitikėti todėl, kad kai aš, būdamas 2020 m. vykusių Seimo rinkimų stebėtoju, pastebėjau galimybes ženkliai klastoti rinkimų rezultatus ir raštiškai kreipiausi į Vyriausią rinkimų komisijos (VRK) pirmininkę Laurą Matjošaitytę prašydamas sudaryti sąlygas įsitikinti, kad pačioje VRK tomis galimybėmis niekas nepasinaudojo, tokios sąlygos nebuvo sudarytos. Papildomai aš, kaip rinkimų stebėtojas, raštu nurodžiau pradėtų skelbti išankstinio balsavimo duomenų akivaizdžias klastotes sklidusias iš pačios VRK. Kažkodėl į tai reakcijos taip pat nebuvo, nors visi su rinkimais susiję skundai privalomai turi būti nagrinėjami VRK posėdyje. Nebuvau nei kviestas į posėdį, nei sulaukiau tos medžiagos nagrinėjimo dokumentų. Todėl spaudos konferencijoje VRK pirmininkės paklausiau kodėl ne visiems stebėtojams sudaromos galimybės stebėti rinkimų įstatymo pažeidimus. Šis klausimas liko be atsako. Pasibaigus spaudos konferencijai, šioje salėje vyko tiesioginė LRT žinių transliacija, todėl man beliko galimybė VRK pirmininkės L. Matjošaitytės dar kartą paklausti tą patį. Iš štai, po tokio klausimo ji pasikvietė policiją ir čia pat atėmė mano rinkimų stebėtojo pažymėjimą. Vėliau kreipiausi į VRK dėl pateiktų skundų nagrinėjimo protokolų gavimo net penkis kartus, bet jų gauti nepavyko. Lieka neaišku ar iš viso tokie skundai dėl rinkimų duomenų klastojimo buvo nagrinėti. Šiuo klausimu kreipiausi į Seimo kontrolierių tarnybą, bet ir ši tarnyba, nors pripažino, kad prašymai pateikti mano skundų nagrinėjimų protokolus ar jų išrašus yra pagrįsti, nei iš buvusios VRK pirmininkės, nei iš naujosios VRK pirmininkės Jolantos Petkevičienės išgauti nesugeba.

Nagrinėjant su rinkimais siejamus teisinius dokumentus paaiškėjo, kad bet kuriuos rinkimus pripažinus suklastotais, Rinkimų įstatymas nenumato galimybės skelbti rinkimų rezultatus negaliojančiais, o ir prezidentas teisiškai neturi galimybės tokį Seimą paleisti. Keistas „sutapimas", nors internete LRT įvairias laidas galite pakartotinai peržiūrėti, bet kažkodėl išskirtinai 2020 m. spalio 11 d. 15 val. laidos „Žinios. Orai", kurioje klausiu VRK pirmininkės kodėl ne visiems stebėtojams sudaromos galimybės stebėti rinkimų įstatymo pažeidimus, LRT Mediatekoje nerasite. Ar atsitiktinai šiam įrašui paieška neveikia? Jau greitai bus metai kaip lieka neišsklaidytos abejonės ar 2020 m. spalio 11 d. rinkimų rezultatai nebuvo suklastoti pačioje VRK. Todėl visiškai pagrįstai kyla klausimai ar galėjo būti suklastotos neseniai įvykusios riaušės? Tokioms abejonėms taip pat yra ne viena priežastis.

Nuo rinkimų nepraėjo nė metai, o tauta jau šaukia „Seimą lauk! Šimonytę lauk!". Kas gi nutiko? Kodėl taip greitai imta nebepasitikėti savo pačių išrinktaisiais? Gal tauta nujaučia, kad rinkimų rezultatai suklastoti? Akivaizdu, kad valdžia, prisidengdama įvairiomis biurokratinėmis procedūromis, kol baigsis dokumentų saugojimo laikas, kitaip tariant, kol jų nesunaikins, tol atskleisti arba paneigti šito neleis.

Grįžtant į šių dienų įvykius abejones kelia vieši valdžios ir jai lojalios žiniasklaidos pranešimai. Niekada nebuvo taip, kad valdžiai palanki žiniasklaida tiesiogiai transliuotų įvykius iš valdžiai nepalankių susibūrimų. Kas dabar jiems užėjo, kad rodė rugpjūčio 10-osios mitingą, bet ir neteisėtą jo tęsinį transliavo tiesiogiai? Šiose transliacijose matosi, kad policijos pajėgos lūkuriuoja - laukia tamsiausio paros laiko. Kodėl? Gal todėl, kad žinota ir gal valdžiai palankiai žiniasklaidai buvo pranešta, kad čia bus tai, ko reikia - bus galimybė parodyti taikių protestuotojų kompromituojančius vaizdus? Taigi, TV3 Vakaro žinių metu pirmą kartą tiesiogiai transliuota mitingo neteisėto tęsinio dalis. Tik kodėl šie TV3 reporteriai tuo pačiu metu, už tų pačių vaizdų transliavimą iš tos pačios vietos nesulaikyti, kaip buvo sulaikyta Adelina Sabaliauskaitė? Kodėl policijos pareigūnas apie tuoj įvyksiantį akmenų mėtymą, perspėjo tik delfi filmuotoją, bet nesiėmė jokių veiksmų būsimam nusikaltimui užkardyti? Kodėl ramiai laukęs nusikaltimo pareigūnas, o kartu ir delfi filmuotojas, kaip minėto pareigūno bendrininkas, nebuvo sulaikyti bent apklausai?

Vilniaus miesto savivaldybės įsakyme dėl mitingo įrašytas reikalavimas Astrai Genovaitei Astrauskaitei užtikrinti, kad mitingas vyktų ne arčiau kaip 75 metrai nuo Lietuvos Respublikos Seimo pastato, bet kodėl pati Vilniaus m. savivaldybė, išdavusi leidimą mitinguoti, aiškiai neatžymėjo tų metrų, pavyzdžiui „Stop" juosta, neparuošė jokių atitvarų? Ir keisčiausia - kodėl tas tvoras, kaip siaubo dekoracijas, kitą dieną pastatė tarp valdžios ir tautos prie Vyriausybės pastato, kur joks žmonių susibūrimas net nebuvo numatytas? Sąmoningai ar netyčia, bet Vilniaus savivaldybė atitvarų neatvežė ten kur jų reikėjo, o atvežė ten, kur jų nereikėjo? Gal Šimašiaus kompanija, ne kartą kompromitavusi Lietuvos valstybę, nepraleido progos vėl kompromituoti Valstybę? Ar bus viešas atsakymas kam tai naudinga? Manau, kad ne, nes taip įsiteikdama valdantiesiems, „laisvės" partija vėliau galės „prastūminėti" savus įstatymus, o valdantieji, naudosis šia „laisvės" partijos skleidžiama „dūmų uždanga" ir, į tai nukreipę žiniasklaidos dėmesį, prastūminės sau palankius įstatymus. Taip pasiektas svarbiausias surengtų riaušių tikslas - rasta priežastis „teisėtai" uždrausti jau leistą Šeimų sąjūdžio mitingą. Jei tie atitvarai 75 m atstumu savivaldybės būtų laiku pastatyti ne prie Vyriausybės rūmų, o ten, kur jų reikėjo - prie Seimo pastato, tai visi seimūnai įprastai, be jokių policijos palydų, išeitų ar išvažiuotų šviesiu paros metu. Tad ar prisiims Šimašiaus vadovaujama savivaldybė atsakomybę už tinkamų riaušėms sąlygų sudarymą?

Prisiminkime apie trijų dienų Šeimų sąjūdžio mitingo dalyvių būriavimąsį prie Seimo vartų ir plojimais arba šūksniais „gėda!" išvažiuojančių seimūnų išlydėjimą. Kodėl nepasinaudota tuomet „šviežiai" įgyta policijos patirtimi - gražiai paprašyti pasitraukti? Juk tada prie Seimo vartų buvę mitinguotojai pasitraukė! Galbūt šį kartą valdžios propagandistams taikių vaizdų nepakako? Kodėl tie propagandistai nerodo palyginamųjų vaizdų prie Seimo vartų ir nekelia jokių klausimų ar teisėsauga viską šiuo atveju darė teisingai? Ką šiuo klausimu nuveikė taip pat ir mitinguotojų išlaikomas LRT Tyrimų skyrius?

O ką darė Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė po riaušių? Pirmiausia paskleidė melą, kad „riaušės Rūdninkų poligone gerai suplanuota ir koordinuota akcija prieš mūsų valstybę, siekiant destabilizuoti padėtį ir sukelti dar didesnius neramumus", bet L. Kasčiūnas ją pataisė: Rūdninkų poligone antradienio vakarą vyko indų ir irakiečių konfliktas. Negana to, ministrė apie indų ir irakiečių peštynes paminėjo, kad „šios riaušės yra hibridinio karo dalis" ir pasiūlė „nepamirškime, kad prie mūsų sienų prasideda ir „Zapad" pratybos". Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius patikino, kad 23 val. 15 min. Vidaus saugumo tarnybų pajėgomis Rūdninkuose riaušės numalšintos. Tad kaip galima susieti numalšintą indų ir irakiečių tarpusavio konfliktą su koordinuota akcija prieš mūsų valstybę? Vien dėl tokio melo ministrė A. Bilotaitė turėtų būti atstatydinta, nes ministrės priesaikoje meluoti „visomis išgalėmis" nenumatyta.

Prisiminkime visų seimūnų duotą priesaiką „prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei". Kaip nurodo 15min.lt, 19 val. 26 min. minia prie Seimo rūmų vartų gerokai sumenko, bet vis tiek galutinai neišsiskirstė. Dabar įsivaizduokime, kad 141 seimūnas „visomis išgalėmis" išėjo iš Seimo rūmų ir kalbasi su gerokai sumenkusia minia. Tuomet kiekvienam seimūnui asmeniškai liktų pabendrauti tik su keliais jų tebelaukusiai žmonėmis. Taigi, kad nekiltų riaušės, tautos išrinktiesiems viso labo, reikėjo tik išeiti ir pasikalbėti su juos kvietusiais žmonėmis, paaiškinti savus sprendimus. Tačiau, užuot sumažinti šalyje tvyrančią įtampą, seimūnai pasistengė „visomis išgalėmis" sulaužyti duotą priesaiką.