Lietuviška „Šiaulių“ klubo vizija

Į komandą visų pirma stengiamasi įtraukti futbolo akademijos auklėtinius, šiauliečius, tada - kitus lietuvius, ir tik retais atvejais - legionierius. Pastarųjų „Šiaulių" sudėtyje šiuo metu yra vos du. Pasak komandos vadovo Gintauto Mirausko, klubas nori įrodyti, kad lietuviai irgi gali žaisti futbolą. Praėjusį sezoną tai įrodyti pavyko.

Praėjęs sezonas FA „Šiauliams" A lygoje buvo tik antrasis, bet komanda sugebėjo maloniai nustebinti - iškovojo bronzą ir nukeliavo į Lietuvos futbolo federacijos taurės finalą. Tai pasiekti pavyko sudėtyje turint tik du legionierius - ukrainiečius Jevgeną Jefremovą ir Oleksijų Ščebetuną.

Dabar komandoje irgi yra du užsieniečiai. J.Jefremovas liko, o O.Ščebetuną puolimo grandyje pakeitė latvis Davis Ikauniekas. 30-metis puolėjas yra sužaidęs 43 rungtynes Latvijos rinktinėje, 2018-aisiais jis išrinktas geriausiu kaimyninės šalies futbolininku.

Tarp „Šiaulių" naujokų yra ne vienas žinomas Lietuvos futbolininkas. Vytas Gašpuitis grįžo iš Vietnamo, kiti persikėlė iš Lietuvos klubų. Donatas Kazlauskas - iš Vilniaus „Žalgirio", Martynas Dapkus - iš „Kauno Žalgirio", Nauris Petkevičius ir Augustinas Klimavičius - iš Kauno rajono „Hegelmann". Visi šie futbolininkai yra atstovavę Lietuvos rinktinei. „Panašu, kad komplektacija eina į pabaigą, nors procesas vyksta nuolat. Komandos pagrindas jau tikrai sukomlektuotas", - „Vakaro žinioms" sakė G.Mirauskas.

Žinoma, yra ir nuostolių. Bene svarbiausios netektys - Roko Lekiato persikraustymas į Rumuniją ir Danielio Romanovskio išvykimas į Sakartvelą.

- Komandos branduolys ir pernai buvo lietuviškas, ir šiemet toks yra. Galima sakyti, kad tokia jūsų klubo politika? - paklausėme Gintauto MIRAUSKO.

- Tokia mūsų vizija - norime parodyti, kad lietuviai irgi gali žaisti. Kartais jie būna be reikalo pastumti į šoną, o mes jiems norime suteikti šansą parodyti save. Tai, kad jie gali žaisti, pamatėme pernai, kai vienu metu penki mūsų komandos futbolininkai atstovavo nacionalinei rinktinei. Po to jie sulaukė užsienio klubų dėmesio - ir D.Romanovskis, ir R.Lekiatas, ir Eligijus Jankauskas. Galima taip sakyti: tokia yra mūsų politika ir vizija. O kaip seksis toliau, matysime.

- Lietuvos krepšinio lygos klubai akcentuoja, kad suburti lietuviškas komandas per brangiai kainuoja, trūksta žaidėjų. Kaip yra futbole, ar žaidėjai lietuviai pagal kainos ir kokybės santykį yra brangūs?

- Mūsų mokesčių politika yra nepalanki kviestis lietuvius. Tenka pripažinti, kad dabar lietuvių kainos yra pakilusios. Tačiau mūsų akademijos ir mūsų didžiosios dalininkės Šiaulių savivaldybės noras yra, kad komandoje žaistų kuo daugiau akademijos auklėtinių, kurie pas mus užaugo. Po to - lietuviai iš kitų kraštų, ir tik į likusias pozicijas ieškome legionierių. Kol kas pavyksta tai įgyvendinti.

- Galbūt komandos lietuviškumas supaprastina ir kasdienį darbą. Daugumoje komandų pagrindinė kalba treniruotėse ir rungtynėse yra anglų, kai kur galbūt rusų, o pas jus turbūt užtenka ir lietuvių?

- Taip, pernai mūsų ukrainiečiai lietuviškai netgi davė interviu. J.Jefremovas anksčiau trejus metus žaidė Marijampolės „Sūduvoje", tad jis labai gerai supranta lietuviškai. Manau, ir latvis greitai viską supras.

- Kaip manote, komandos sirgaliams svarbu, kad sudėtyje būtų kuo daugiau lietuvių ir jūsų akademijos auklėtinių?

- Manau, tai svarbu visam miestui. Kitas požiūris, kai pažįsti futbolininkus nuo mažumės. Į rungtynes ateina ir klasiokai, draugai, giminės. Tai parodo ir stadiono lankomumas. Kai žaidžia vietiniai, tapome lankomiausiu stadionu Lietuvoje. Arba, pavyzdžiui, pas mus žaidžia pakruojiškiai Sigitas Olberkis, Deividas Šešplaukis. Į rungtynes atvažiuoja ir daug žmonių iš Pakruojo, kitų Šiaulių apskrities dalių. Manau, žiūrovams tai suteikia didelį impulsą.

- Turbūt smagu sulaukti ir rinktinės trenerio pagyrų? Pernai Edgaras Jankauskas spaudos konferencijose ne kartą minėjo jūsų klubą.

- Be abejo, malonu, kai iš tavo klubo pakviečia net penkis futbolininkus. Ir ne tik pakviečia, bet jie gauna žaidimo laiko. Reiškia, kažką darome gerai.

- Minėjote porą į užsienį išvykusių futbolininkų. Dėl kurių atsisveikinimų labiausiai gaila, jei čia apskritai tinka žodis „gaila"?

- Jei atvirai, mes ne apgailestaujame, o džiaugiamės. Futbolininkų tikslas ir yra vieną dieną išvažiuoti į aukštesnį lygį. Dėl to jie ir pradeda žaisti futbolą. Mes kalbėjomės su R.Lekiatu ir D.Romanovskiu, palinkėjome sėkmės, kad jie užsikabintų, susitvarkytų gyvenimus. Futbolininko karjera nėra ilga, tegul žmonės savo darbu apsirūpina ateitį. Viskas čia gerai. Sakėme jiems, kad sugrįžti čia jie visada suspės. Malonu, kai žaidėjas tavo klube užauga ir išplaukia į platesnius vandenis.

- Tarp komandos naujokų netrūksta dabartinių ar buvusių Lietuvos rinktinės narių. Kurias sutartis vadintumėte svarbiausiais laimėjimais?

- Džiaugiamės visais į komandą atėjusiais lietuviais, visų jų atėjimas pas mus yra laimėjimas. Aišku, yra D.Kazlauskas ir M.Dapkus, jau sukaupę daug patirties rinktinėje. Tikimės, kad A.Klimavičius ir N.Petkevičius Šiauliuose atgaivins savo karjeras po traumų ir prastesnių sezonų. Manau, gerai įsilies ir Karolis Žebrauskas. D.Ikauniekas yra tapęs geriausiu Latvijos futbolininku, turi daug patirties, tai matosi ir treniruotėse. Nesinori išskirti vieno žaidėjo. Manau, visi prisidės prie geresnių rezultatų.

- Išlaikyti komandoje rezultatyviausią A lygos lietuvį E.Jankauską turbūt ir patys nelabai tikėjotės?

- Jei sąžiningai - nesitikėjome. Po praėjusio sezono sutarėme, kad, jei gaus tikrai gerą pasiūlymą, jis išvažiuos, bet, jei žais Lietuvoje, liks pas mus. Taip gavosi, kad jis liko.

- Kurie klubai, žiūrint į komplektacijos darbus, atrodo stipriausi „Šiaulių" konkurentai? Tie patys, kurie užėmė aukštas vietas ir pernai?

- Prieš sezoną sunku kažką nuspėti. Kas pernai galėjo pasakyti, kad Vilniaus „Riteriams" sezonas bus toks nesėkmingas? Sunku kažką prognozuoti. Manau, čempionatas bus labai konkurencingas. Aišku, Vilniaus ir Kauno „Žalgiriai", „Panevėžys" bus pagrindiniai pretendentai į medalius. Tačiau tikrai negalima nuvertinti kitų komandų.

- Jei pernai iškovojote A lygos bronzą ir pasiekėte taurės finalą, tai kokie tikslai gali būti, norint žengti dar žingsnį į priekį - auksas ir Lietuvos taurė?

- Kol kas tokių tikslų nekeliame (juokiasi). Neslėpsiu, norime išlikti viršutinėje lentelės pusėje, tai natūralu. Norime parodyti, kad bronza ir patekimas į taurės finalą nebuvo atsitiktinumai, kad komanda subrendo. Todėl šiemet sukomplektavome gilesnę sudėtį. Norėtume išlikti panašiame lygyje, bet oficialių tikslų kol kas nesame išsikėlę, apie konkrečias vietas nekalbame.