Mantas Kuklys: Savo karjeroje nieko nekeisčiau

Nors saugas palyginti nedaug rungtyniavo užsienio klubuose, į kuriuos veržiasi geriausi mūsų šalies futbolininkai, jis tvirtina, kad dėl nieko nesigaili ir nieko nekeistų. Gera buvo ir čia, Lietuvoje. Apie sportininko karjeros pabaigą 37-erių M.Kuklys pranešė ten, kur viskas ir prasidėjo - gimtuosiuose Šiauliuose. Ką veikti toliau, Mantui klausimų nekyla, jis treniruos „Šiaulių" B komandą.

„Nenorėjau, kad ši diena ateitų, bet kiekvienas kelias turi savo pabaigą. Sprendimas buvo tikrai labai sunkus, nes be galo myliu šį sportą ir ypač buvimą aikštėje, tad tikrai bus nelengva. Labai džiaugiuosi, kad baigiu karjerą ten, kur ją ir pradėjau - savo gimtajame mieste", - pirmadienį paskelbė M.Kuklys.

Su „Vakaro žiniomis" ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas kalbėjosi po treniruotės, nes šiauliečiai jau po truputį ruošiasi kitam sezonui. „Treniruotėje dalyvavo keli vaikinai iš B komandos ir keli iš pagrindinės. Kol kas yra pereinamasis laikotarpis, truputį darbuojuosi ir su A komanda, paskui jau dirbsiu tik su B", - pasakojo M.Kuklys. Aukščiausioje Lietuvos lygoje jis sužaidė net 386 rungtynes. Dabar teks pratintis prie naujo vaidmens, būti šalia aikštės, tačiau nutolti nuo mylimo žaidimo Mantas neketina.

- Sprendimas užbaigti futbolininko karjerą subrendo po sezono ar mąstėte apie tai ir anksčiau?

- Pasvarstymų buvo dar vasaros viduryje, kadangi praėjusį sezoną turėjau nemažai traumų. Jos privertė susimąstyti, nes tapo chroniškomis, atsinaujinančiomis. Tas labiausiai ir glumino. Baigėsi sezonas, viską ramiai apsvarsčiau, turėjau pokalbį ir su naujuoju „Šiaulių" treneriu Dainiu Kazakevičiumi. Priėmėme sprendimą, kad, kol esu sveikas ir galiu duoti naudos jaunimui, reikia sukti kitu keliu. Pasiūlė trenerio darbą ir aš nedvejodamas sutikau.

Sprendimas labiau susijęs su kūno problemomis, o ne motyvacijos stoka. Motyvacijos ir noro buvo dar tikrai daug. Turėjau mažą svajonę žaisti futbolą 30 metų. Pradėjau būdamas aštuonerių, tiksliai prisimenu dieną - rugsėjo 2-ąją. Turėjau svajonę sportuoti 30 metų, bet gavosi kaip gavosi, nieko nesigailiu. Turiu naują veiklą ir savo tikslų sieksiu joje.

- Ar šeima apsidžiaugė, kad baigėte sportininko karjerą?

- Sunku pasakyti, gal nelabai. Mano žmona yra taip pat sportininkė, abu vaikai irgi sportuoja. Jie žino, kad trenerio darbas yra dar sunkesnis ir, gali būti, dar rečiau mane matys, būsiu dar labiau užsikasęs darbais. Vaikai džiaugiasi nebent tuo, kad tėtis dabar galės dažniau juos pavežioti, su jais pasportuoti.

- Ką per tuos 30 metų futbolas jums davė gražiausio ir geriausio? Titulus, keliones?

- Turbūt gražūs buvo visi su futbolu susiję dalykai, pradedant atvažiavimu į treniruotes, susitikimais rūbinėje su draugais. Juokai rūbinėje, kelionės, gyvenimas viešbučiuose. Teko nemažai pakeliauti ir su rinktine, ir su Vilniaus „Žalgiriu". Visi šie dalykai įsiminė ir davė labai daug kaip asmenybei.

- Kuris ir titulų jums sukėlė didžiausią džiaugsmą?

- Turbūt labiausiai pradžiugino pirmą kartą su „Žalgiriu" iškovota Lietuvos futbolo federacijos taurė (2012 m., - aut. past.) ir kitais metais laimėtas Lietuvos čempionatas. Kaip svarbiausią asmeninį įvertinimą, be abejo, išskirčiau 2016 m. gautą geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko apdovanojimą.

- Kurios rinktinės rungtynės įsiminė labiausiai?

- Labai džiaugiuosi, kad teko atstovauti Lietuvos rinktinei, buvo didelė garbė. Aišku, rezultatų visada norisi geresnių, bet, kai būdavau aikštėje, visada atiduodavau 100 proc. jėgų, gal ir 110 proc. Stengiausi ginti mūsų vėliavos spalvas ir esu laimingas, kad turėjau tokią galimybę. Aišku, įsiminė rungtynės su Europos grandais - anglais, portugalais. Prisimenu ir rungtynes Škotijoje, kurias stadione stebėjo 55 tūkst. sirgalių ir visi vieningai giedojo savo šalies himną. Liko labai daug gerų atsiminimų.

- Kurie varžovai paliko didžiausią įspūdį savo žaidimu, su kuo kovoti buvo sunkiausia?

- Noriu išskirti rungtynes, kai „Žalgiris" žaidė su Zalcburgo „Red Bull" komanda iš Austrijos. Tuo metu joje žaidė Sadio Manė, kuris bene po trejų metų atsidūrė „Liverpool" klube ir tapo vienu geriausių saugų pasaulyje. Įsiminė jo žaidimas, greitis, kamuolio valdymo technika - buvo įspūdinga. Įsiminė ir Portugalijos, Anglijos žvaigždės - Krištianas Ronaldas (Cristiano Ronaldo), Bernardas Silva (Bernardo Silva), Haris Keinas (Harry Kane). Per karjerą teko sutikti labai įdomių futbolininkų.

- O iš tų, su kuo teko rungtyniauti kartu, kurie žaidėjai buvo geriausi futbolininkai ir komandos draugai?

- Savo atsisveikinimo vaizdo įraše minėjau, kad turbūt geriausi draugai buvo Egidijus Vaitkūnas, su kuriuo praleidau begalę laiko tiek „Žalgiryje", tiek rinktinėje, ir Saulius Mikoliūnas. Saulius man buvo labai geras žaidėjo ir stiprios, savo nuomonę ir charakterį turinčios asmenybės pavyzdys. Iš tų, su kuriais teko žaisti aikštės viduryje, nes pats esu vidurio saugas, įsiminė Pavelas Komolovas, su juo taip pat žaidėme „Žalgiryje". Taip pat - Jurijus Kendyšas, vis dar žaidžiantis „Žalgiryje", Slavko Blagojevičius.

- Karjera buvo ilga, tačiau užsienyje rungtyniavote palyginti neilgai, nors tai yra Lietuvos futbolininkų siekiamybė. Kažkas nesusiklostė ar į užsienio klubus labai ir nesiveržėte?

- Žaisdamas „Žalgiryje" turėjau keletą pasiūlymų, bet mane tenkino ir „Žalgirio" siūlomos sąlygos. Tikrai nesiveržiau kažkur, kur nežinai, kas tavęs laukia. Čia visada jaučiausi mylimas, reikalingas. Žinojau, kad esu namuose ir turime tikslą patekti į grupių etapus Europos turnyruose. Buvau motyvuotas tai padaryti. Paskui, paklajojus užsienyje ir grįžus, tai ir pavyko padaryti. Čia tikrai gerai jaučiausi. Visada turėjau kažkokius tikslus, o su „Žalgiriu" pavyko iškovoti nemažai titulų, žaisti Europoje. Galbūt tai ir stabdė nuo išvykimo į užsienį.

- Kelis užsienio klubus visgi apkeliavote. Kuri iš šių karjeros stotelių patiko labiausiai?

- Nė apie vieną stotelę negalėčiau pasakyti, kad ji buvo bloga. Neseniai kaip tik pagalvojau, kad turbūt nieko nekeisčiau savo karjeroje. Esu patenkintas tuo, kur žaidžiau, ką nuveikiau. Taip, etapas Čekijoje gal galėjo būti sėkmingesnis, tačiau ten būtent tuo metu keitėsi treneriai, o jiems keičiantis keičiasi ir daug kitų dalykų. Esu dėkingas visiems klubams, tiek „Žetisu", tiek „Bohemians", tiek „Turnhout", neturiu kuo skųstis.

- Kaip per tą laiką, kai joje žaidėte, pasikeitė A lyga, ar ji žengė į priekį?

- Kai pats visada žaidi A lygoje, sunku pasakyti, ar ji žengia į priekį. Lieku prie nuomonės, kad, kol Lietuvoje neatsiras daugiau stadionų su gera infrastruktūra, tol negalėsime tikėtis žiūrovų antplūdžio ir futbolo kilimo į viršų. Labai daug duotų šildomos aikštės ar uždari maniežai, kurių Lietuvoje vis dar trūksta. Aišku, galima pasidžiaugti, kad jų daugėja, tačiau trūkumas išlieka. Kol aikščių trūks, rezultatą bus sunku pasiekti ir mūsų lyga nebus tokia populiari kaip kitų valstybių lygos.

- Didžiuojatės tuo, kad praėjusį sezoną „Šiauliai" buvo lietuviškiausias A lygos klubas?

- Žinoma, labai didžiuojuosi. Čia pradėjau profesionalo karjerą, čia ją ir baigiau. Tikslas visada buvo turėti kuo lietuviškesnę komandą. Gal kažkas truputį ir keisis, tai yra normalu, futbolas reikalauja didesnio legionierių skaičiaus, bet tikimės išlaikyti kuo daugiau lietuvybės.

- Dabar lietuvių skaičius pagrindinėje komandoje priklausys ir nuo jūsų darbo. Juk treniruosite dublerių ekipą.

- Taip, B komandoje praktiškai visi žaidėjai bus lietuviai. Kiek galėsiu, tiek stengsiuosi padėti vaikinams, perteikti savo žinias, patirtį. Tikiuosi, seksis gerai, nors žinau, kad tai yra sunkus ir kantrybės reikalaujantis darbas.

- Perėjimui į trenerio darbą ruošėtės jau kurį laiką?

- Minčių tikrai buvo, žinojau, ko noriu. Tik dabar procesas pagreitės ir tas procesas parodys, kaip man seksis. Žinau, kad reikės daug mokytis, ne kartą suklysiu. Tačiau esu pasiruošęs, noriu dirbti šį darbą ir duoti naudos jauniems futbolininkams.

- Nėra abejonių ar minčių pasukti į kažkokią kitą sritį?

- Ne. Jei 30 metų užsiimi tuo pačiu dalyku, tai yra futbolu, norisi jame ir likti, nes tai yra visas tavo gyvenimas. Labai myliu šį žaidimą. Svarbu, kad ir toliau jį mylėčiau, nuo šiol - kaip treneris.

- O futbolo komentatoriaus darbas? Jį jau išbandėte ir tikrai neblogai sekėsi.

- Komentavimo neatmetu, bet, manau, galima suderinti trenerio ir komentatoriaus darbus. Žinoma, nekomentuočiau kiekvieną savaitgalį, tačiau galima būtų komentuoti Lietuvos rinktinės rungtynes, apžvelgti kažkokius čempionatus. Tikrai neatmetu tokios galimybės. Jei bus pasiūlymų ir turėsiu laiko, norėčiau padirbėti, nes tai įdomus darbas.

Dosjė

Mantas Kuklys

Gimė 1987 m. birželio 10 d. Šiauliuose.

Klubai: FK „Šiauliai" (2006-2010 m.), „Turnhout" (Belgija, 2010-2012 m.), Vilniaus „Žalgiris" (2012-2018 ir 2020-2022 m.), Prahos „Bohemians" (Čekija, 2014 m., paskolintas), Taldykurgano „Žetisu" (Kazachstanas, 2018-2019 m.), FA „Šiauliai" (2023-2024 m.).

Pasiekimai: 2013, 2014, 2015, 2016, 2020 ir 2021 m. A lygos čempionas, 2012, 2013, 2014, 2015, 2016 ir 2021 m. LFF taurės laimėtojas. 2016 m. išrinktas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku ir geriausiu A lygos futbolininku.