Žaidėjai, „kalę“ auksą finalo mūšiuose

Šis finalas Europos čempionatuose bus jau 17-asis. Ankstesniuose būta visko - sutriuškinimų, pergalių minimaliu skirtumu, pratęsimų, 11 metrų baudinių serijų. Finalo didvyriais galėjo tapti ir puolėjai, ir vartininkai.

Artėjant lemiamam čempionato mūšiui, siūlome prisiminti, kurie futbolininkai paklojo pamatus savo rinktinių pergalėms ankstesniuose turnyruose.

1960 m. - Levas Jašinas

Pirmojo Europos čempionato finale Paryžiuje triumfavo SSRS rinktinė, po pratęsimo 2:1 įveikusi Jugoslaviją. Po pagrindinio laiko rezultatas buvo 1:1, o lemiamą įvartį 113 min. įmušė Viktoras Ponedelnikas. Visgi svarbiausia figūra nugalėtojų rinktinėje buvo L.Jašinas - kol kas vienintelis vartininkas futbolo istorijoje, gavęs „Auksinio kamuolio" apdovanojimą. Tai įvyko 1963 m., o 1960 m. Europos čempionato finale L.Jašinas buvo barjeras, dėl kurio „jugai" įmušė tik vieną įvartį. Legendinio vartininko tarp gyvųjų nėra jau seniai, jis mirė 1990 m.

1964 m. - Čusas Pereda (Chus Pereda)

Antrojo čempionato finale sovietų rinktinės neišgelbėjo ir L.Jašinas. Ją 2:1 įveikė namie Madride žaidusi Ispanijos vienuolikė, kurios gretose dviem rezultatą keitusiais veiksmais pasižymėjo Č.Pereda. 6 min. saugas įmušė pats, o 84 min. jis iš krašto atliko rezultatyvų perdavimą Marselinjui (Marcelino), galva pelniusiam pergalingą įvartį. Beje, geriausius savo laikus „Barcelona" ekipoje praleidęs Č.Pereda per visą karjerą rinktinėje sužaidė nedaug mačų - tik 15. Anapilin jis iškeliavo 2011 m.

1968 m. - Andželas Domenginis (Angelo Domenghini)

Trečiąja Europos čempione tapo namie, Romoje žaidusi Italijos rinktinė, kuriai prireikė dvejų rungtynių, kad nugalėtų Jugoslaviją. Pirmas finalo mačas baigėsi 1:1, italai ilgai atsilikinėjo, bet 80 min. A.Domenginis baudos smūgiu išlygino rezultatą. 11 metrų baudinių serijų tais laikais nebuvo, tad po dviejų dienų įvyko peržaidimas ir aikštės šeimininkai triumfavo 2:0. A.Domenginis sudalyvavo abejose rezultatyviose atakose, kuriose įvarčius pelnė Luidžis Riva (Luigi Riva) ir Pjetras Anastazis (Pietro Anastasi). Klubų futbole A.Domenginis geriausius metus praleido Milano „Inter" gretose. Su šiuo klubu puolėjas dukart tapo Italijos čempionu, o 1965 m. laimėjo Čempionų taurę.

1972 m. - Gerdas Miuleris (Gerd Muller)

Vokietijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern" puolėjas G.Miuleris buvo tikra įvarčių mašina. Nacionalinėje komandoje jis per 62 mačus sugebėjo pasižymėti 68 kartus. Du įvarčiai pelnyti 1972 m. Europos čempionato finale Briuselyje, kuriame vokiečiai 3:0 sutriuškino SSRS komandą. Deja, G.Miulerio jau nėra tarp gyvųjų, jis mirė 2021 m., būdamas 75-erių.

1976 m. - Antoninas Panenka

Belgrade vykęs finalas tarp Čekoslovakijos ir Vokietijos rinktinių buvo rezultatyvus ir permainingas. Vokiečiai atsiliko 0:2, išlygino rezultatą, komandos sužaidė pratęsimą, po kurio rezultatas nepasikeitė - 2:2. 11 metrų baudinių serijoje Čekoslovakija pirmavo 4:3, kai prie kamuolio priėjo A.Panenka. Saugas palaukė, kol vartininkas nukris, o tada silpnu smūgiu nukreipė kamuolį į vartų vidurį. Toks baudinio atlikimas nuo tol vadinamas „panenka". Čekoslovakijos rinktinei A.Panenkos išradimas ir šaltakraujiškai atliktas smūgis garantavo aukso medalius.

1980 m. - Horstas Hrubešas (Horst Hrubesh)

1980-aisiais Vokietija susigrąžino Europos čempionės titulą, finale Romoje 2:1 nugalėjusi Belgijos futbolininkus. Abu įvarčius nugalėtojams pelnė H.Hrubešas, pasižymėjęs 10 ir 88 min. Lemiamą smūgį 188 cm ūgio tvirtai sudėtas puolėjas atliko galva ir tai nestebina, nes žaidimas galva buvo jo vizitinė kortelė. Geriausius savo metus H.Hrubešas praleido „Hamburger" klube, su kuriuo triskart laimėjo Bundeslygą ir 1983 m. triumfavo Čempionų taurės turnyre. Šiuo metu H.Hrubešas yra laikinasis Vokietijos moterų rinktinės treneris.

1984 m. - Mišelis Platini (Michel Platini)

Finalas vyko Paryžiuje ir jį laimėjo šeimininkai prancūzai, 2:0 įveikę ispanus, įvarčius įmušė M.Platini ir mačo pabaigoje pergalę įtvirtinęs Briunas Belonas (Bruno Bellone). M.Platini tapo ne tik finalo, bet ir viso čempionato didvyriu. Per vieną turnyrą jis pelnė 9 įvarčius, Europos čempionatuose joks kitas futbolininkas nėra net priartėjęs prie tokio rezultatyvumo. 2007-2015 m. M.Platini vadovavo Europos futbolui - užėmė UEFA prezidento pareigas, bet po korupcijos skandalų teko pasitraukti iš posto.

1988 m. - Markas van Bastenas (Marco va Basten)

Miunchene vykusiame finale triumfavo Nyderlandų futbolininkai, 2:0 pranokę SSRS rinktinę. Finalo didvyriais galima vadinti tris olandus - įvarčius įmušusius Rudą Gulitą (Ruud Gullit) ir M. van Basteną bei 11 metrų baudinį atrėmusį vartininką Hansą van Brekeleną (Hans van Breukelen). Visgi garsiausias ano finalo epizodas - M. van Basteno įvartis, laikomas vienu gražiausių Europos čempionatų finalų istorijoje. „Milan" klubo puolėjas net tris kartus (1988, 1989 ir 1992 m.) gavo „Auksinį kamuolį", skiriamą geriausiam pasaulio futbolininkui. Į Nyderlandų rinktinę jis 2004- 2008 m. buvo sugrįžęs kaip vyriausiasis treneris.

1992 m. - Peteris Šmaichelis (Peter Schmeichel)

Čempionatą sensacingai laimėjo Danijos rinktinė, kuri finale Geteborge 2:0 nugalėjo vokiečius. Įvarčius įmušė Jonas Jensenas (John Jensen) ir Kimas Vilfortas, tačiau bene svarbiausia figūra čempionų gretose buvo vartininkas P.Šmaichelis, ne kartą gelbėjęs komandą nuo varžovų smūgių. Po pergalingo čempionato P.Šmaichelis nacionalinei komandai atstovavo dar ilgai, iki 2001 m., o 2013 m. rinktinės vartų sargo postą perėmė jo sūnus Kasperas, dalyvavęs ir šiemetiniame Europos čempionate.

1996 m. - Oliveris Birhofas (Oliver Bierhoff)

1996-aisiais Londone finalo baigtį nulėmė du atsarginio futboliniko įvarčiai, po kurių Vokietija 2:1 įveikė Čekiją. O.Birhofas 69 min. pasirodė aikštėje, 73 min. išlygino rezultatą, o per pratęsimą (95 min.) įmušė „auksinį" įvartį. Tuo metu galiojo taisyklė, kad po pirmojo pratęsime pelnyto įvarčio rungtynės nutraukiamos, tad atsarginio puolėjo smūgis padėjo finale tašką. 2004-2017 m. O.Birhofas buvo Vokietijos rinktinės vadybininkas, o 2018-2022 m. - techninis direktorius.

2000 m. - Davidas Trezegė (David Trezeguet)

Atsarginis puolėjas nulėmė ir 2000 m. Roterdame vykusio finalo baigtį. Prancūzija po pratęsimo 2:1 palaužė Italiją, nors ilgą laiką atsilikinėjo. Per teisėjo pridėtą laiką pratęsimą išplėšė Silvenas Viltoras (Sylvain Wiltord), o rezultatyvų perdavimą jam atliko D.Trezegė. Abu futbolininkai aikštėje pasirodė po keitimų. 103 min. D.Trezegė įmušė „auksinį" įvartį ir užbaigė finalą.

2004 m. - Angelas Charistejas

Portugalijos rinktinė namie Lisabonoje buvo per žingsnį nuo pergalės čempionate, o žengti tą žingsnį sutrukdė Graikijos futbolininkai. Jie sensacingai tapo čempionais, finale šventę pergalę 1:0. Graikai per visą mačą atliko vos vieną smūgį į vartų plotą ir jis tapo lemiamu - 57 min. smūgiu galva įvartį įmušė A.Charistejas. Per visą karjerą šis puolėjas Graikijos rinktinėje pasižymėjo 25 kartus. Jis yra antras rezultatyviausias nacionalinės komandos futbolininkas.

2008 m. - Fernandas Toresas (Fernando Torres)

Čempioniškoje Ispanijos rinktinėje spindėjo tokie futbolininkai kaip Čavis (Xavi) ir Andresas Injesta (Andres Iniesta), tačiau naudingiausiu finalo žaidėju pripažintas ne kažkuris iš jų, o F.Toresas. „Liverpool" klubo puolėjas 33 min. įmušė vienintelį mačo įvartį ir ispanai Vienoje 1:0 įveikė vokiečius. Profesionalaus futbolininko karjerą F.Toresas baigė 2019 m. Šiuo metu jis treniruoja Madrido „Atletico" dublerių komandą.

2012 m. - Andresas Injesta

Ispanai pasipuošė auksu ir 2012 m. Kijeve, kur finale 4:0 sutriuškino italus. Įvarčius mušė Davidas Silva, Chordis Alba (Jordi Alba), F.Toresas ir Chuanas Mata (Juan Mata), bet svarbiausius vaidmenis atliko aikštės generolai A.Injesta ir Čavis. Pastarasis atliko du rezultatyvius perdavimus, tačiau oficialiai naudingiausiu futbolininku išrinktas A.Injesta. Beje, 40-metis saugas vis dar žaidžia futbolą, jis rungtyniauja Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

2016 m. - Ederas

Prancūzijoje vykusiame čempionate Portugalijos rinktinė atrodė nykiai, bet nusikapstė iki finalo ir jame po pratęsimo 1:0 įveikė šeimininkų komandą. Svarbiausiu veikėju tapo ne ryškiausia portugalų žvaigždė Krištianas Ronaldas (Cristiano Ronaldo), kuris pirmajame kėlinyje buvo pakeistas dėl traumos, o atsarginis puolėjas Ederas. Bisau Gvinėjoje gimęs futbolininkas pasirodė aikštėje 79 min. ir tolimu smūgiu nuginklavo prancūzų vartininką 109 min. Ederas nei iki svarbiausio karjeros įvarčio, nei po jo nebuvo didelė žvaigždė. 2022 m. jis užbaigė profesionalo karjerą Saudo Arabijos klube „Al Raed", o pernai pradėjo dirbti Portugalijos futbolo federacijoje.

2021 m. - Džanluidžis Donaruma (Gianluigi Donnarumma)

Prieš trejus metus Londone Europos čempionais tapo italai, finale po 11 metrų baudinių serijos įveikę anglus. Pagrindinis laikas ir pratęsimas baigėsi 1:1, naudingiausiu mačo žaidėju oficialiai pripažintas įvartį Italijos rinktinei pelnęs gynėjas Leonardas Bonučis (Leonardo Bonucci), tačiau daugiausiai liaupsių susilaukė vartininkas Dž.Donaruma. Baudinių serijoje jis atrėmė du anglų smūgius. „Paris Saint-Germain" klubo vartų sargas atvyko su rinktine ir į šių metų Europos čempionatą, bet toli nenužygiavo - italai krito jau aštuntfinalyje.