2023-ieji Lietuvos sporte: laukti medaliai ir nauja žvaigždė

Sausio 1-15 d. Saudo Arabijoje vyko tradicinis Dakaro ralis, kuriame dalyvavo septyni Lietuvos ekipažai. Rokas Baciuška tapo vicečempionu bagių T4 klasėje.

Sausio 15 d. Kalnų slidininkas Andrejus Drukarovas pelnė sidabro medalį žiemos universiadoje JAV.

Sausio 16 d. Lietuva neteko vieno iš olimpinių čempionų. Eidamas 83-iuosius, mirė Vladas Česiūnas, 1972 m. iškovojęs olimpinį auksą kanojų irklavimo varžybose.

Vasario 19 d. Šiauliuose įvyko Karaliaus Mindaugo taurės turnyro finalas. Taurė atiteko Kauno „Žalgirio" krepšininkams, finale 81:77 įveikusiems Jonavos klubą „CBet".

Balandžio 25 d. Keliautojas Aurimas Valujevičius baigė savo kelionę per Atlantą, kurį perplaukė irkluodamas valtį. Jis tapo tik trečiuoju šį maršrutą įveikusiu žmogumi pasaulyje.

Gegužės 7 d. Breiko šokėja D.Banevič iškovojo Europos čempionato auksą Ispanijoje vykusiose pirmenybėse.

Gegužės 7 d. Kaune vyko profesionalų standartinių šokių pasaulio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos pora - Vaidotas Lacitis ir Veronika Golodneva-Lacitienė. Po pergalės jie paskelbė apie karjeros pabaigą.

Gegužės 19-21 d. Eurolygos finalo ketverto turnyras pirmą kartą istorijoje buvo surengtas Lietuvoje, Kaune. Čempionais tapo Madrido „Real" krepšininkai, finale 79:78 įveikė Pirėjo klubą „Olympiakos".

Gegužės 28 d. Irklavimo Europos čempionate Serbijoje sidabro medalius pelnė dvivietę valtį irklavusios Donata Karalienė ir Dovilė Rimkutė.

Birželio 10 d. Baigėsi Lietuvos krepšinio lygos sezonas. Čempionu tapo „Žalgiris", paskutinėse rungtynėse namie įveikęs Vilniaus „Rytą" 97:87 ir laimėjęs finalo seriją 3-2.

Birželio 21 - liepos 2 d. Lenkijoje, Krokuvoje vyko trečiosios Europos žaidynės, kuriose Lietuvos delegacija iškovojo 8 medalių komplektus - 2 aukso, 1 sidabro ir 5 bronzos. Auksu pasipuošė moterų 3x3 krepšinio rinktinė (Kamilė Nacickaitė, Martyna Petrėnaitė, Gabrielė Šulskė, Giedrė Labuckienė) ir kanojos irkluotojas Henrikas Žustautas.

Liepos 19 d. Anapilin iškeliavo dar vienas olimpinis čempionas. Eidamas 65-uosius, mirė Remigijus Valiulis, 1980 m. iškovojęs auksą 4x400 m estafetės bėgimo varžybose.

Liepos 23 d. Mėgėjų standartinių šokių pasaulio čempionate Kinijoje auksu pasipuošė Evaldas Sodeika ir Ieva Sodeikienė.

Liepos 23-30 d. Japonijos mieste Fukuokoje vyko plaukimo pasaulio čempionatas. R.Meilutytė jame iškovojo aukso medalius 50 ir 100 metrų plaukimo krūtine rungtyse.

Rugpjūčio 20 d. Šaulė Raimeda Bučinskytė iškovojo sidabro medalį sportininkų su negalia Europos čempionate Nyderlanduose. Ji tapo pirmąja Lietuvos sportininke, užsitikrinusia kelialapį į 2024 m. Paryžiaus paralimpines žaidynes.

Rugpjūčio 21 d. Disko metikas M.Alekna iškovojo bronzos medalį lengvosios atletikos pasaulio čempionate Vengrijoje. Kitas lietuvis Andrius Gudžius disko metimo finale liko šeštas.

Rugpjūčio 26 d. Artūras Seja pelnė aukso medalį baidarių ir kanojų irklavimo pasaulio čempionate Vokietijoje. Lietuvis tapo čempionu neolimpinėje vienviečių baidarių 200 metrų distancijoje.

Rugsėjo 7 d. Izraelyje baigėsi 3x3 krepšinio Europos čempionatas. Lietuvos vyrų rinktinė jam pelnė sidabrą, moterų - bronzą.

Rugsėjo 10 d. Baigėsi keturiose Azijos šalyse vykęs vyrų krepšinio pasaulio čempionatas. Kazio Maksvyčio treniruojama Lietuvos rinktinė jame užėmė šeštąją vietą. Paskutines rungtynes mūsiškiai net 63:98 pralaimėjo latviams.

Rugsėjo 10 d. Irkluotojos D.Karalienė ir D.Rimkutė dar kartą pasipuošė sidabro medaliais. Šįkart jos pelnė sidabrą pasaulio čempionate Serbijoje.

Rugsėjo 24 d. D.Banevič pelnė aukso medalį breiko pasaulio čempionate Belgijoje. Kartu su pasaulio čempionės titulu 16-metei atiteko kelialapis į Paryžiaus olimpines žaidynes.

Spalio 1 d. Lietuvos futbolo federacijos taurę sensacingai laimėjo klubas iš antrojo diviziono - Vilniaus rajono „TransInvest". Finale Kaune jis 2:1 įveikė „Šiaulius".

Spalio 14-15 d. Japonijos sostinėje Tokijuje vyko kiokušin karatė pasaulio čempionatas be svorio kategorijų. Bronzos medalį jame iškovojo Edgaras Sečinskis.

Lapkričio 11 d. Druskininkuose baigėsi beisbolo-5 Europos čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos rinktinė.

Lapkričio 12 d. Baigėsi Lietuvos futbolo A lygos čempionatas. Aukso medalius pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo „Panevėžys". Sidabras atiteko Vilniaus „Žalgiriui", bronza - „Šiauliams".

Lapkričio 16 d. Lietuvos vyrų futbolo rinktinė baigė pasirodymą 2024 m. Europos čempionato atrankoje. Nors paskutinėse rungtynėse lietuviai išvykoje 0:2 pralaimėjo juodkalniečiams, šįkart mūsiškiai grupėje neliko paskutiniai - aplenkę bulgarus užėmė ketvirtąją vietą.

Lapkričio 24 d. Tarptautinės krepšinio federacijos Europos padalinys paskelbė, kad Lietuvoje vyks 2027 m. moterų Europos čempionatas. Kartu su Lietuva turnyrą organizuos Suomija.

Gruodžio 1-2 d. Taivane vykusiame 24 valandų bėgimo pasaulio čempionate Aleksandras Sorokinas iškovojo aukso medalį.

Gruodžio 2 d. Vilniuje vyko standartinių šokių Europos čempionatas, kurį laimėjo E.Sodeika ir I.Sodeikienė. Trečią kartą Europos čempione tapusi Lietuvos pora po pergalės paskelbė apie karjeros pabaigą mėgėjų sporte.

Gruodžio 5-10 d. Rumunijos mieste Otopenyje vyko plaukimo Europos čempionatas trumpajame (25 m) baseine. Danas Rapšys jame pelnė vieną sidabro ir du bronzos medalius.

Gruodžio 16 d. Juodkalnijoje baigėsi golbolo Europos čempionatas, kuriame Lietuvos vyrų rinktinė pelnė sidabro medalius. Deja, to neužteko, kad lietuviai iškovotų kelialapį į Paryžiaus paralimpines žaidynes.

Gruodžio 21 d. Vilniuje įvyko geriausių Lietuvos sportininkų apdovanojimai. Olimpiniame sporte geriausiais pripažinti D.Banevič ir M.Alekna, paralimpiniame - R.Bučinskytė ir snieglentininkas Rapolas Micevičius.