B.Vanago maratono dienos finišas - stabili diena 20-uke

„Šešias valandas išlaikyti lenktyninę koncentraciją - yra ką veikti“, - po finišo šypsojosi Benediktas.

Ekipažui serpentinais riedant link lietaus skandinamo bivuako Tupizos mieste, komanda džiaugėsi maratoninio greičio ruožo pabaiga - nors sekmadienį „Toyota Hillux“ veikė nepriekaištingai, tačiau pasikartojantys akceleratoriaus dingimo atvejai neramina ir kas kartą kainuoja vis daugiau problemų, tad mechanikų dėmesys šiam klausimui būtinas.

Darbo po dviejų dienų kankynės ir maudymosi purve bus - tame tarpe sumontuoti atgal, kaip Benediktas įvardino „dėl atmosferos poveikio kažkur“ išgaravusius galinius „Black Hawk“ sparnus. Vieną tokią detalę Benediktas jau buvo pametęs, tačiau tokie gedimai yra turbūt geriausia kas gali atsitikti - vienintelė galinio sparno užduotis yra laikyti galinę lempą, kuri, dėl didelio purvo kiekio savo funkcijų bet kokiu atveju neatlieka, tad ir nuostolio nesudaro. Bent jau kol kas rimti gedimai iš „General Financing team Pitlane“ fronto yra pasitraukę, tačiau juntami iki šiol - nepaisant ketvirto sėkmingo finišo tarp dvidešimties greičiausiųjų iš eilės, prieš keletą dienų gauta 24 valandų laiko bauda toliau trukdo komandai užimti bent kiek geresnę vietą bendroje įskaitoje.

Sužinoję, jog rytojaus greičio ruožas atšauktas, Benediktas ir Sebastianas situacijos nesureikšmino: „Jei jau atvažiavome darbuotis, tai geriau nesimuliuoti“.

Panašias mintis savo galvose turbūt suko ir varžybų lyderiai - sutrumpinta distancija nėra paranki nei šeštadienį su techninėmis problemomis susidūrusiam prancūzui Stefane'ui Peterhanseliui, nei savo šansą reabilituotis po pernykščio finišo besivejančiam katariečiui Nasserui Al Attiyah. Sutrumpėjusi distancija reiškia mažiau šansų vytis šiuo metu lyderio poziciją užimantį „El Matodor“ - ispaną Carlosą Sainzą.

Nors B. Vanago ir S. Rozwadowskio ekipažas nuo lyderio atsilieka kiek daugiau nei 39 valandomis, savo ginklų sudėti neketina ir tęs savo žygį per Pietų Ameriką iki pat sausio 20 dieną Kordobos mieste lauksiančios finišo arkos.


Atšauktas devintasis Dakaro ralio etapas

Dėl numatomų prastų oro sąlygos atšaukiamas pirmadienį turėjęs vykti devintasis Dakaro ralio etapas.

Kaip teigė Dakaro ralio sporto direktorius Marcas Coma, etapas yra atšaukiamas dėl potvynių ir audros rizikos, o saugumas Dakaro ralyje visada yra svarbiausias prioritetas.

Taigi, po sekmadienį vykstančio antrojo maratoninio greičio ruožo etapo lenktynininkai pirmadienį turės laisvą dieną.


B.Vanago šturmanas paaiškino apie navigacijos ypatumus Dakare

Navigacija Dakare neturi nieko bendra su orientavimusi klasikiniame ralyje, sako trečiąkart vienose sunkiausių pasaulio lenktynių startavęs Sebastianas Rozwadowskis. Pagrindiniu skirtumu jis įvardija tai, jog Dakare iš anksto nesusipažįstama su būsima trasa, o jos vaizdą galima susidėlioti mintyse pasitelkiant tik kelio knygą. Joje šturmanas atlieka daug patobulinimų, kad kiekvienas simbolis būtų maksimaliai greitai perskaitomas, suvokiamas ir drauge su kita informacija perduodamas pilotui.

„Klasikiniuose raliuose mes susipažįstame su trasa ir iš anksto pasiruošiame savo stenogramą. Prieš ralį šturmanas su pilotu gali pravažiuoti būsimus greičio ruožus po 2-3 kartus priklausomai nuo to, kaip numato taisyklės. Daromės labai detalius užrašus, kuriuose aprašome kone kiekvieną greičio ruožo metrą. Taigi klasikiniame ralyje greičio ruožuose šturmanai nenaudoja kelio knygų, o skaito tai, ką būna patys pasiruošę per susipažinimą. Labai dažnai ekipažai netgi filmuoja susipažinimą su trasa ir po to naktį ar ryte prieš pat startą dar peržiūri vaizdo medžiagą, kad geriau atsimintų, kas jų laukia“, - pasakoja 2014-aisiais Lenkijos ralio čempionu tapęs S. Rozwadowskis.

Trečius metus kaupdamas patirtį Dakare, jis persiorientavo nuo klasikinio ralio prie ralio reido varžybų, todėl dabar puikiai išmano visus savo darbo skirtumus tarp šių disciplinų.

„Dakare mes iš anksto nematome greičio ruožų ir apie jos žinome gana nedaug, kiek aprašyta organizatorių iš vakaro pateiktose kelio knygose. Jas pasiruošiame atitinkamai pagal save, kad būtų patogiau viską matyti. Tuomet pajudame į greičio ruožą, kurio ilgis gali siekti iki 500 kilometrų ir daugiau. Čia mano pareiga - geriausiu įmanomu būdu apibūdinti priekyje laukiantį kelią Benediktui, tiesiog duoti savo pilotui detalų ir aiškų paveikslą apie artimiausią greičio ruožo atkarpą“, - aiškina „General Financing team Pitlane“ komandos šturmanas.

Tam tikslui jis gali pasitelkti bet kokius žodžius, bet su sąlyga, jog šie bus tiksliausiai suprasti B. Vanago. Be to, itin dažnai Sebastianas važiavimo kryptį rodo tiesiog ištiesta ranka: „Kai važiuojame per kopas, automobilis juda ne tiesia linija, o zigzagais, vingiais. Taigi sakydamas „sukti kairiau“ ar „sukti dešiniau“ aš beveik nepasakau nieko, nes visai neaišku, kaip smarkiai sukti. Kai ištiesta ranka tiksliai parodau, kuria kryptimi turime važiuoti, toks gestas suveikia kur kas efektyviau“.

Greičio ruožuose kelio danga dažnai būna labai nelygi - daug šuoliukų, nusileidimų, duobių. Dėl to automobilis, o drauge ir visas ekipažas jame pradeda šokinėti. Tuo pat metu šturmanas privalo be perstojo skaityti kelio knygoje pateiktą informaciją.

„Jei ten nurodytų svarbių orientyrų aš nepasižymėčiau ryškiomis spalvomis ir palikčiau viską juodai baltą, būtų gana sudėtinga susigaudyti, kas vyksta. Turiu tam penkias specialias spalvas. Tarkime, jei toliau važiuojame tiesiai - žalia spalva. Kai ją matau, net jei ir dreba rankose laikoma kelio knyga, vis tiek žinau, jog važiuosime tiesiai. Oranžinė linija reiškia, kad turime keisti važiavimo kryptį. Jei pasižymiu ryškia rožine spalva, tai reiškia, kad turime būti ypač atsargūs, priekyje kažkas gali nutikti - galbūt kelyje tyko didelės duobės, staigūs nusileidimai ar kitos kliūtys. Mėlynai žymiu kursą, kuriuo nurodoma judėti. Geltona - kitus svarbius įspėjimus“.

Organizatoriai yra parengę ilgą sąrašą sutartinių ženklų, kurie naudojami kelio knygoje. Iš viso jų - apie šimtas. S. Rozwadowskis, kaip ir bet kuris kitas profesionaliai į savo darbą žiūrintis šturmanas, privalo juos visus mokėti mintinai. Pavyzdžiui, du ar tris sykius pasikartojantys šauktukai įspėja apie atitinkamo lygio grėsmes kelyje. Skaičiai 30, 50 ar rečiau sutinkamas 90 - tai greičio ribojimo ženklai dalyviams važiuojant per gyvenvietes, kertant visuotinio naudojimo kelius ir panašiai.

„Taigi, jei klasikiniame ralyje kelio knygos reikia tik susipažinimo metu ir pervažiavimuose iš vieno greičio ruožo į kitą, tai Dakare viskas kitaip, gerokai sudėtingiau. Čia be kelio knygos - nė iš vietos. Iš organizatorių pateiktos rašytinės informacijos visus simbolius turiu sudėlioti į vieną visumą, kad Benediktui ši informacija būtų maksimaliai aiški ir naudinga išlaikant aukštą važiavimo tempą“, - apibendrino Sebastianas.

Būtent kelio knyga jam tampa kasdieniu „skaitiniu prieš miegą“ viso Dakaro metu. Kiekvieną vakarą bivuakuose ekipažų šturmanai dalyvauja organizatorių rengiamuose susirinkimuose, kur išdalijamos artimiausio etapo kelio knygos.

Grįžęs į bazę, S. Rozwadowskis pasidalija gauta informacija su B. Vanagu ir visa komanda, o iškart po to sėda prie stalo ir griebia į rankas spalvotus žymeklius bei kelio knygą. Čia neretai tenka užsiimti ir „rankdarbiais“ iškerpant tam tikras kelio knygos dalis ir vietoje jų įklijuojant organizatorių pateiktus atnaujinimus.

Kiekviena eilutė su greta pateiktais atstumais patyrusiam šturmanui leidžia mintyse susidėlioti bendrą vaizdą, kurį jau kitą dieną ekipažas gyvai pamato lėkdamas greičio ruožu pro savojo „Toyota Hilux Gazoo Racing“ bolido langus.


Pirmąją maratono dieną B.Vanagas finišavo 15-oje vietoje

Penkioliktoje vietoje pabaigęs pirmąją Dakaro ralio maratono dieną Benediktas Vanagas neatrodė patenkintas: elektronikos problemos ir po purvo klodais pasislėpęs apgadintas automobilis bylojo apie sunkią dieną.

„Greičio ruožas vienas ilgiausių. Pradžioj viskas vyko pakankamai sklandžiai ir tikrai važiavom susikaupę, įvažiavom į smėlį su vadinamais „camel grass“, t.y. kupranugarių. Ten labai klampu, o pas mus dingo variklio pilnas galingumas, tai teko padirbėti kastuvais ir ieškoti lengvesnio ištrūkimo kelio iš tenai. Praradom apie kokių penkiolika minučių, paskui viskas vyko sklandžiai iki greičio ruožo vidurio, kur kertant kampą nepastebėjau upės išgraužos ir pusė automobilio įkrito į ją, tai irgi prarasta turbūt apie dešimt minučių, kol mes iš ten išsikrapštėme“, - pasakojo „General Financing team Pitlane“ pilotas.

„Paskutiniai du šimtai kilometrų šiaip labai techniški, labai smagūs, tikrai reikėjo daug padirbėti vairu, akceleratoriumi, stabdžiais, net rankiniu stabdžiu. Likus kokių penkiolikai kilometrų iki finišo, pradėjo dinginėti akceleratoriaus pedalo kontaktas, ne kontaktas, signalas, tai teko nemažai kartų perkrauti automobilio kompiuterį, kad jis pradėtų veikti. Na bet mes finiše ir dabar, kadangi šiandien maratono diena, tai reiškia, kad negalime turėti visiškai jokios pašalinės pagalbos, tik su tuo, ką turime automobilyje turime darbuotis, tai pasiraitojam rankoves ir einam ruošti automobilį rytojui“, - tęsė Benediktas.

Po pirminės apžiūros, ekipažas didesnių automobilių sužalojimų nepastebėjo - kosmetiškai pažeistas automobilio priekis didesnės įtakos rytoj laukiantiems iššūkiams neturės, o iššūkių sekmadienį bus daug - šią dieną organizatoriai pristato kaip paskutinį tikrąjį iššūkį: aukštikalnių tortą, su daugiau kaip penkiais šimtais kilometrų pagardins dar viena kopų sesija. Tai reikš tikrą kantrybės išbandymą automobiliams, kurie šiandien sulauks minimalaus techninio aptarnavimo, o per dvi dienas turės įveikti kone tūkstančio kilometrų katorgą. Tai taip pat reikš labai rimtą intrigą podiumo siekiantiems dalyviams - vienvaldis lyderis prancūzas Stefane'as Peteranselis išbarstė savo persvarą dėl šeštadienį užklupusių važiuoklės problemų, tad norinčių pasinaudoti šia klaida atsiras daug - lenktynės maksimaliu tempu tęsiasi, tačiau ar visi pasiruošę jas atlaikyti po savaitės kankynės atsakys tik laikas.


A.Juknevičius: svarbiausia, kad automobilis nepažeistas

Audra, vėtra, patvinimas - tokiais gąsdinimais prasidėjo pirmoji Dakaro ralio diena po užtarnauto poilsio. Organizatoriai sportininkus dar iš vakaro įspėję apie susikaupusio vandens ir didžiulio purvo pavojus tokios baigties nesitikėjo. Iš rikiuotės kaip lapai krito lyderiai, tačiau lietuviams diena buvo gera - į „Top 20“ įšoko visos trys automobiliais važiuojančios komandos, o Antano Juknevičiaus „CRAFT Bearings“ ekipažas finišą pasiekė 16-as.

Jau pirmuosiuose septinto etapo kilometruose strigo net du „Mini X-Raid“ komandos lyderiai - Mikko Hirvonenas ir Yazeedas Al-Rajhis, tačiau didžiausios problemos kilo vienvaldžiam varžybų lyderiui prancūzui Stephane'ui Peterhanseliui. „Peugeot“ komandos vedlys prieš šį etapą turėjo solidžią persvarą prieš artimiausią persekiotoją, tačiau susidūrė su gedimu ir trasoje buvo priverstas remontuoti pakabą. Tai lėmė, jog prancūzas finišą pasiekė prieš pat lietuvius.

Rimtų problemų maratoniniame greičio ruože pavyko išvengti Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažui, kuris startavęs iš 30-os pozicijos netruko pakilti aukštyn ir, preliminariais duomenimis, finišą pasiekė 16-oje vietoje.

„Apibendrinant buvo apie 300 km tikrų WRC trasų, manau, kad broliams lietuviams ralistams čia turėjo būti kaifas, - numanydamas aukštus lietuviškų ekipažų rezultatus po finišo kalbėjo Antanas Juknevičius. - Likę 100 km buvo smėlis su kupstais, apie kuriuos Darius jau perspėjo vakar. Tai ten buvome vieną kartą pasėdę - signalizuojant priekyje esančiam sportininkui nesulaukėm malonės, o galiausiai jam sustojus patys buvome priversti stabdyti ir paklimpom, bet svarbiausia, jog mašina visiškai be jokių pažeidimų, niekur netrenkėm, nieko nepalikom, toks buvo šiandienos tikslas“.

Šiąnakt lenktynininkai savo automobilius turės aptarnauti patys, o vienintelė galima pagalba - kiti sportininkai ir skambutis mechanikų komandai. Rytoj Dakaro ralio dalyvių laukia dar viena ilga diena - net 498 km greičio ruožas, kuris lenktynininkams po nakties be technikų apžiūros bus didžiulis iššūkis.


Lenktynininkas V.Žala: šlykštus greičio ruožas

Septintas ir aštuntas Dakaro etapai, vykstantys šeštadienį ir sekmadienį - išskirtiniai visame ralyje. Jie vadinami maratoniniu greičio ruožu - po septintojo sportininkai negali gauti jokios techninės pagalbos ir automobilius remontuoja patys su tais įrankiais, kuriuos vežasi kartu. Pirmąją šio etapo dalį, 425 kilometrus iš La Paso į Ujūnį, „Agrorodeo“ komandos ekipažas Vaidotas Žala su Sauliumi Jurgelėnu įveikė 12-oje vietoje.

Šeštadienį automobilių įskaitos lenktynininkams iš viso reikėjo įveikti 726 kilometrus iš La Paso į Ujūnį, iš kurių 425 km - greičio ruožas. Greičiausiai tą padarė ispanai Carlosas Sainzas su Lucasu Cruzu, greičio ruože užtrukę 4 val. 49 min. 26 sek. Šis ekipažas tapo lyderiais bendroje įskaitoje, nes po pirmų šešių etapų pirmavęs prancūzų Stephane'o Peterhanselio ir Jeano-Paulo Cottret ekipažas patyrė avariją ir septintame prarado beveik dvi valandas.

V. Žala su S. Jurgelėnu pirmoje maratoninio etapo dalyje užtruko 6 val. ir 15 sek. bei bendroje įskaitoje, preliminariais duomenimis, pakilo į 15-ą vietą.

„Šlykštus greičio ruožas: vienas po kito keičiasi purvynai, pelkė ir kopos su augmenija, kur galima stuburą išbarstyti. Vienas iš tokių nevykusių greičio ruožų - sakau, kad nebepatinka man ta Bolivija, reikia bėgti greičiau iš čia. Kiek stuburai laiko, tiek važiuojam, juk dar rytojui mašinėlę pataupyti reikia - kol kas išsaugojom vientisą“, - šypsodamasis finiše kalbėjo V. Žala.

Pirmoji maratoninio etapo dalis neblogai sekėsi ir kitiems komandų iš Lietuvos ekipažams. Benediktas Vanagas su Sebastianu Rozwadowskiu užėmė 15-ą vietą (preliminariais duomenimis, 42-i bendroje įskaitoje), o Antanas Juknevičius su Dariumi Vaičiuliu - 16-ą (bendroje įskaitoje - 17-i). Motociklininkas Balys Bardauskas 18 val. vietos laiku (24 val. Lietuvoje) septinto greičio ruožo finišo dar nebuvo pasiekęs.

Sekmadienį Dakaro dalyvių laukia antroji maratono dalis - 585 km ilgio etapas iš Ujūnio į Tupisą, kuriame lauks vienas ilgiausių šių metų Dakaro greičio ruožų - 498 km. Lenktynininkams teks pakilti į 4,8 km aukštį ir vėl prisiminti važiavimą per kopas, nes 15 procentų visos greičio ruožo dangos sudarys smėlis.


Motociklininkas B.Bardauskas: buvo labai sunku...

Lietuvos motociklininkas Balys Bardauskas, sėkmingai pasiekęs Dakaro ralio septintojo etapo finišą, jau pasiekė ir asmeninę pergalę, nes 2009 metais būtent septintasis etapas jam buvo paskutinis. Sportininkas tuomet pasitraukė iš lenktynių.

Kad etapas buvo labai sudėtingas, pripažįsta ir pats sportininkas.

„Tai pats sunkiausias važiavimas. Pats sunkiausias... Nebetoli jau, taip? Buvo labai sunku... Labai. Tikrai labai, labai sunku. Bet pabaigsiu“, - nuvažiavęs šiek tiek daugiau nei pusę septinto etapo distancijos Ramūnui Stulgai pasakė B. Bardauskas.

Šį kartą septintame etape motociklininkas finišavo 98-oje vietoje, o bendroje įskaitoje pakilo į 93-ią poziciją.

Etapas buvo paskutinis net dešimčiai lenktynininkų. Tokiu būdu motociklininkų varžybose liko 101 sportininkas arba 27 proc. mažiau, nei startavo pirmąją Dakaro lenktynių dieną.

B. Bardauskas startuos iš priešpaskutinės, 100-osios pozicijos 14 val. 49 min. Lietuvos laiku.

Lenktynių įkarštis neslopsta taip pat, kaip nemažėja ir aukštikalnės. Šį kartą laukia vienas ilgiausių 2018-ųjų Dakaro ralio greičio ruožų, siekiantis beveik 500 km. Be aukštikalnių teks susidurti su pasagos formos smėlio kopomis, kurios yra 3,5 km aukštyje. Būtent šią dieną padarytos klaidos gali skaudžiai atliepti bendroje lenktynininkų įskaitoje.


Septintajame Dakaro ralio etape motociklininkas B. Bardauskas - 98-as

Motociklininkas Balys Bardauskas (KTM) septintajame Dakaro ralio etape šeštadienį užėmė 98-ąją vietą.

Geriausias B. Bardauskui buvo antrasis patikros punktas, kuriame lietuvis klasifikavosi 93 vietoje.

Lietuvis daugiau nei 5 val. 30 min. pralaimėjo etapo nugalėtojui ispanui Joanui Barredai („Honda“).

Bendroje įskaitoje pirmauja prancūzas Adrienas van Beverenas, o B. Bardauskas tarp 100 šiuo metu klasifikuoto motociklininko yra 93-ias.

Septintame etape motociklininkai važiuoja vadinamąjį maratoną, kai faktiškai dvi dienas reikia tausoti techniką, nes mechanikams draudžiama net prisiliesti prie technikos. Sekmadienį dalyviams teks įveikti 498 km greičio ruožą.

Ekipos nariams laimė nusišypsojo tik trečiame automobilių aptarnavimo centre. Šalia sumokėtų pinigų, lietuviai įteikė autoserviso darbuotojams dar ir firminius B. Bardausko marškinėlius. Šiuo metu komanda yra pusiaukelėje į Tupisą, kur vyks devintasis Dakaro ralio etapas.

Septintame etape motociklininkai važiuoja vadinamąjį maratoną, kai faktiškai dvi dienas reikia tausoti techniką, nes mechanikams draudžiama net prisiliesti prie technikos.