Čempionė, ministrė, o nuo šiol - prezidentė

O nuo užpraėjusios savaitės afrikietę galima drąsiai vadinti įtakingiausia moterimi sporte, nes ji išrinkta Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidente.

Pažvelkime, kas ta K.Koventri, kaip ji kilo iki vieno svarbiausių postų sporto pasaulyje ir ko laukti toliau.

Netikėtai lengva pergalė

Tarptautinis olimpinis komitetas - gan konservatyvi organizacija. Jos valdymas ilgai turėjo monarchijos bruožų, o prezidento rinkimai šiek tiek primena Vatikano konklavą noru kuo labiau viską įslaptinti. Nebuvo nė kalbos apie viešus debatus, septynių kandidatų prisistatymus matė tik IOC nariai, o po rinkimų tie nariai negali atskleisti, už ką balsavo.

Žinoma, olimpinio komiteto valdymas nėra monarchinis, nes vyksta rinkimai, prezidentas neužima pareigų iki gyvos galvos. Tačiau IOC anksčiau priminė monarchiją tuo, kad organizacijos galva nesikeisdavo labai ilgai. Olimpinio judėjimo tėvu vadinamas Pjeras de Kubertenas (Pierre de Coubertin) poste išbuvo nuo 1896-ųjų iki 1925-ųjų, Chuanas Antonijus Samarančas (Juan Antonio Samaranch) - nuo 1980-ųjų iki 2011-ųjų. Ne visi monarchai taip ilgai sėdi savo sostuose.

Dabar padėtis pasikeitusi, IOC vadovas renkamas aštuoneriems metams su galimybe būti perrinktu dar ketveriems metams. K.Koventri pirmtakas vokietis Tomas Bachas (Thomas Bach) prezidentu išbuvo 12 metų. Tiksliau, jis tebėra prezidentas, oficialiai K.Koventri pareigas perims birželio 23 d.

IOC įkurtas 1894 m., nuo to laiko iki K.Koventri išrinkimo organizacijai vadovavo tik devyni prezidentai. Visi jie buvo vyrai, aštuoni - europiečiai, vienas - amerikietis. Ir staiga - bum, ligšiolinės tendencijos sudaužytos viena po kitos. Graikijoje vykusioje 144-ojoje IOC sesijoje prezidente pirmą kartą išrinkta moteris, pirmą kartą - afrikietė. Iki 1981 m. tarp IOC narių moterų apskritai nebuvo. Negana to, 41-erių K.Koventri tapo jauniausia organizacijos vadove.

Stebina ir tai, kad Zimbabvės atstovė laimėjo labai lengvai. Kandidatų buvo septyni, teoriškai galėjo vykti net šeši balsavimai. Reikėjo, kad kažkuris kandidatas surinktų daugiau nei 50 proc. balsų. Kitu atveju būtų skelbiamas naujas balsavimas, eliminuojant mažiausiai balsų gavusį kandidatą. K.Koventri laimėjo jau per pirmąjį turą, ji surinko 49 balsus iš 97.

Antrąją vietą užėmė 28 balsus gavęs Chuanas Antonijus Samarančas jaunesnysis, ankstesnio IOC prezidento sūnus. Viešumoje prie favoritų buvo priskiriamas Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos vadovas lordas Sebastianas Kou (Sebastian Coe). Pasirodo, jo galimybės buvo gerokai pervertintos, britas gavo tik 8 balsus.

Kodėl K.Koventri laimėjo taip lengvai? BBC skelbia, kad atsakymas paprastas - afrikietė buvo T.Bacho protežė. Tiesa, T.Bachas akcentuoja, kad atvirai niekada nepalaikė savo įpėdinės ir rinkimai buvo sąžiningi.

Doleriai portfelyje

K.Koventri valdys organizaciją, kuri tikisi iki 2028 m. Los Andželo olimpinių žaidynių surinkti daugiau kaip 8 mlrd. JAV dolerių (7,35 mlrd. Eur) pajamų. Su nemažais pinigais ji susidūrė dar jaunystėje, bet apie tai - šiek tiek vėliau.

Tituluočiausia Afrikos olimpietė pasaulį išvydo 1983 m. rugsėjo 16 d. Zimbabvės sostinėje Hararėje, baltųjų šeimoje. Zimbabvė yra buvusi britų kolonija, baltųjų ten dabar daug mažiau nei anksčiau, tačiau maždaug 30 tūkst. jų dar liko. K.Koventri - tos mažumos atstovė.

Dar besimokydama mokykloje, K.Koventri pateko į 2000 m. Sidnėjaus olimpines žaidynes ir tapo pirmąja Zimbabvės plaukike, jose pasiekusia pusfinalį. To užteko, kad merginą paskelbtų geriausia Zimbabvės metų sportininke. Vėliau K.Koventri studijavo JAV, Oberno universitete, kuriame 2006 m. baigė viešbučių ir restoranų vadybos mokslus.

Baseine afrikietės specializacija buvo plaukimas nugara. Jos žvaigždė sužibo 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse, kuriose pavyko iškovoti po 1 aukso, sidabro ir bronzos medalį. 2008 m. Pekine K.Koventri į savo kolekciją pridėjo 1 aukso ir 3 sidabro medalius. Ji buvo vienintelė apdovanojimus iškovojusi Zimbabvės sportininkė, tačiau to užteko, kad Pekino žaidynės šiai valstybei būtų sėkmingiausios istorijoje.

Būtent po Pekino žaidynių K.Koventri pirmą kartą susidūrė su nemažais pinigais. Zimbabvės centrinio banko vadovas jai įteikė 100 tūkst. JAV dolerių, sudėtų į portfelį. Tai padaryta valstybės prezidento, liūdnai pagarsėjusio autokrato Roberto Mugabės (Roberto Mugabe) paliepimu. Pastarasis vadino plaukikę „Zimbabvės dukra", „auksine mergina". Tikrai skambus įvertinimas, žinant, kad dėl R.Mugabės persekiojimų daugybė baltųjų pasitraukė iš šalies.

Pinigų įteikimo ceremoniją transliavo televizija ir ji sužavėjo anaiptol ne visus, nes Zimbabvėje buvo milžiniška infliacija, trūko maisto. Vėliau K.Koventri atidavė pinigus labdarai.

„Zimbabvės dukra" ne kartą gerino pasaulio rekordus, 3 kartus tapo pasaulio čempione ilgajame baseine ir 4 kartus - trumpajame. Ji dalyvavo dar dvejose olimpinėse žaidynėse, bet nei 2012 m. Londone, nei 2016 m. Rio de Žaneire medalių neiškovojo. Tiesa, ir Londone, ir Rio de Žaneire atidarymo ceremonijose ji buvo Zimbabvės delegacijos vėliavnešė. Po 2016 m. žaidynių K.Koventri baigė sportininkės karjerą.

Ir Zimbabvėje trūksta stadionų

Kuo čia dėti stadionai? Ogi tuo, kad 2018 m., likus kelioms dienoms iki 35-ojo gimtadienio, K.Koventri tapo Zimbabvės jaunimo, sporto, meno ir turizmo ministre. Būdama šiose pareigose, olimpinė čempionė sulaukė daug kritikos. Bene daugiausiai - iš meno ir kultūros žmonių, teigiančių, kad ministrė šios srities visiškai nesupranta. Problemų kilo ir sporte, tiksliau - futbole.

Didžiausia problema buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje - padoraus stadiono trūkumas. 2020 m. Afrikos futbolo konfederacija uždraudė žaisti Zimbabvės stadionuose tarptautines rungtynes. 2022 m. FIFA apskritai diskvalifikavo Zimbabvę iš tarptautinių varžybų dėl valdžios kišimosi į futbolo reikalus.

FIFA diskvalifikacija 2023 m. buvo panaikinta, bet problemos dėl stadionų išlieka. Kai naujai išrinktoji IOC prezidentė dalyvavo savo pirmojoje spaudos konferencijoje, Zimbabvės rinktinė žaidė pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Beninu. Jos vyko ne Zimbabvėje, o Pietų Arfikos Respublikoje.

Demokratinėse šalyse girdisi priekaištai ir dėl to, kad į ministrų kabinetą K.Koventri pakvietė R.Mugabės įpėdinis Emersonas Mnangagva (Emmerson Mnangagwa), kuris taip pat yra kietos rankos šalininkas ir politinių oponentų anaiptol neglosto. Daug pasako E.Mnangagvos pravardė - Krokodilas.

K.Koventri kritikams atsikirto paprastai: „Nemanau, kad užtenka tik stovėti nuošalyje, šaukti ir reikalauti pokyčių. Tikiu, kad reikia pačiam siekti pokyčių". Kitaip sakant, kritikuoti lengviau nei dirbti. Visgi dabar Zimbabvės valdžiai teks ieškoti naujos ministrės, K.Koventri ketina visą dėmesį skirti IOC prezidentės pareigoms.

Olimpinio komiteto koridoriuose ji nėra naujokė. 2012 m. K.Koventri buvo išrinkta į IOC sportininkų komisiją, 2013 m. tapo IOC nare, o užpernai - IOC vykdomojo komiteto nare.

Darbus tenka derinti su šeima, motinyste. Dar būdama plaukike, K.Koventri ištekėjo už Tairono Siuardo (Tyrone Seward), pora augina dvi dukras.

Kas toliau?

K.Koventri IOC prezidente tapo sudėtingais laikais. Teks spręsti klausimą, ar atverti duris į žaidynes Rusijos ir Baltarusijos sportininkams? Pernai Paryžiuje jie startavo nebent kaip neutralūs atletai, bet neaišku, kaip bus 2026 m. Milano-Kortinos žiemos ir 2028 m. Los Andželo vasaros žaidynėse. Jei prezidento pareigas būtų užėmęs S.Kou, būtų aiškiau, rusų ir baltarusių atžvilgiu jis yra griežtosios linijos šalininkas. K.Koventri pasisakymas po išrinkimo Kremliui suteikė viltį.

„Manau, turėtume padaryti viską, kad apgintume ir palaikytume atletus iš visų konflikto šalių. Pasaulyje yra daugybė konfliktų, daug jų vyksta mano žemyne", - teigė K.Koventri.

Yra ir kitų klausimų, pavyzdžiui, kaip IOC vadovei, artėjant Los Andželo olimpinėms žaidynėms, seksis sutarti su aikštinguoju JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump)? K.Koventri ramina: „Nuo to laiko, kai sulaukiau 20-ies metų, man teko tvarkytis su daugeliu sudėtingo charakterio vyrų, užimančių aukštas pareigas. Išmokau, kad bendravimas yra raktas į sėkmę."

K.Koventri jau pasisakė apie daug triukšmo per Paryžiaus žaidynes sukėlusį translyčių sportininkų dalyvavimą moterų varžybose. Jos požiūris - aiškiai neigiamas, prezidentė teigia norinti apsaugoti moterų sportą. „Translytė turi įgimtą fizinį pranašumą moterų varžybose, potencialiai tai atima iš biologinių moterų galimybę dalyvauti sąžiningose varžybose", - akcentavo IOC vadovė.

Kuo neabejojama, tai tuo, kad olimpiniame judėjime padidės Afrikos reikšmė. Tikimasi, jog juodasis žemynas pirmą kartą istorijoje surengs olimpines žaidynes. PAR jau išreiškė susidomėjimą jas organizuoti 2036-aisiais.