Du čempionatai beveik be poilsio

Ilgo atsarginių suolelio neturinti Lietuvos rinktinė į abu čempionatus priversta deleguoti tuos pačius sportininkus, o tai jaukia pasirengimą svarbiausiam metų startui. Šiemet pasaulio pirmenybės yra vienerios iš varžybų, kuriose galima rinkti 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių atrankos taškus.

Dabartinė padėtis tokia, kad atsipalaiduoti dar negalima, bet pagrindo atsargiam optimizmui yra. Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas tikisi, kad komandinius kelialapius į olimpines žaidynes iškovos tiek vyrų, tiek moterų komandos.

Tai pinigai, tai kelialapiai

Atvirasis Europos čempionatas biatlone nėra prestižinės varžybos, elitinės rinktinės į jį siunčia ne pagrindinius sportininkus ir joms trumpa pertrauka tarp dvejų pirmenybių nėra problema. Lietuvos rinktinės padėtis kitokia. Nuo pasirodymo Europos pirmenybėse priklauso federacijos finansavimas, tad į varžybas vyksta stipriausia sudėtis. Sekmadienį Martelyje (Italija) pasibaigusiame žemyno čempionate dalyvavo visi pajėgiausi Lietuvos biatlonininkai.

Be abejo, jie negalės praleisti ir pasaulio čempionato, vasario 12-23 d. vyksiančio Lencerhaidėje (Šveicarija). Pasaulio čempionatas ir devyni pasaulio taurės etapai yra tos varžybos, kuriose komandos šį sezoną renka Nacijų taurės taškus. Šalys, po sezono Nacijų taurėje pateksiančios į 20-ukus (tiek vyrų, tiek moterų įskaitose), gaus komandinius olimpinius kelialapius, tai yra galės į 2026 m. Milano-Kortinos žaidynes deleguoti po keturis sportininkus. Lietuvos atveju bendras vyrų ir moterų skaičius gali būti 8.

Šį sezoną kovojama dėl komandinių kelialapių. Kitą sezoną kova vyks jau tik dėl asmeninių kelialapių, jų vyrams ir moterims liks tik po 12. „Mūsų tikslas tiek vyrams, tiek moterims - užsitikrinti komandinius kelialapius, kad turėtume ramesnį pasirengimą pačioms olimpinėms žaidynėms, o ne dalyvautume atrankoje iki pat pabaigos. Nes individuali atranka vyks iki kitų metų sausio. Labai norime to išvengti. Kova dėl olimpinių kelialapių šį sezoną neleido koncentruotis į tokius renginius kaip Europos ir pasaulio čempionatai. Visi stipriausi mūsų sportininkai privalėjo startuoti beveik visose pasaulio taurės varžybose, kad rinktų taškus. Neturėjome tikslinio pasirengimo Europai ir pasauliui", - pasakojo A.Daugirdas.

Trukdė netaiklūs šūviai

Kalbėdamas apie pasirodymą Europos čempionate, federacijos vadovas jį pavadino vidutiniu: „Vaizdas nėra blogas, bet ir ne visi lūkesčiai pasiteisino."

Asmeninėse rungtyse geriausiai pasirodė rinktinės lyderis Vytautas Strolia, kuris sprinte užėmė 15-ąją vietą, o persekiojimo lenktynėse - 16-ąją. Sprinte viltis pakovoti dėl labai aukštų vietų nubraukė pats paskutinis, dešimtasis šūvis, kuris buvo vienintelis netaiklus. „V.Strolia iš dalies pateisino mūsų lūkesčius. Nelemtos klaidos dvejose rungtyse nubloškė jį truputį toliau nuo prizininkų, bet džiugina jau vien tai, kad matėme potencialą ir galimybę, nes kitą kartą būna ir taip, kad niekas nešviečia net ir šaudant be baudų. Matėme, kad Vytautas buvo arti", - svarstė A.Daugirdas.

Maksimas Fominas tiek asmeninėse lenktynėse, tiek sprinte liko 37-as. „Iš Maksimo tikėjomės galbūt šiek tiek daugiau, - neslėpė A.Daugirdas. - Nors asmeninėse lenktynėse su švariu šaudymu jis galėjo būti netgi antras. Tai irgi rodo, kad jis neblogai atrodė fiziškai."

Lietuvos moterims nė vienoje asmeninėje rungtyje nepavyko patekti tarp 40-ies geriausiųjų. „Didžiausia merginų problema buvo nesusitvarkymas su šaudymu. Aukštikalnėse ir šaudymas turi savo specifiką, ten kitaip veikia nuovargis, padažnėja kvėpavimas. Mergaitės nesusitvarkė ir privėlė nemažai klaidų. Nuėmus baudas, jos būtų pakankamai aukštai ir sakytume, kad viskas gerai", - moterų pasirodymą įvertino federacijos prezidentas.

Jį nudžiugino, kad Lietuva po ilgokos pertraukos gali išrikiuoti ne tik vyrų, bet ir moterų estafetės komandą: „Nors merginos buvo aplenktos ratu, 14-ąją vietą Europos čempionate laikome nebloga. Apmaudu dėl vyrų, nes vyrams buvo kelta užduotis patekti mažiausiai į aštuntuką ir jie turėjo jame būti, jei ne tas paskutinis šaudymo ruožas. Su geru šaudymu galėjo būti ir šešetukas." Lietuvos vyrų komanda Martelyje liko 11-a, išlikti dešimtuke sutrukdė du Tomo Kaukėno baudos ratai, „uždirbti" per paskutinį šaudymą.

Ne kalnų žmonės

A.Daugirdas akcentavo, kad Europos pirmenybės vyko aukštikalnėse, jose vyks ir pasaulio čempionatas: „Martelyje aukštis yra ribinis - 1700 metrų. Tai yra viena sunkiausių vietų sportininkams prisitaikyti, būtinas specialus pasirengimas. Ne pyragai bus ir pasaulio čempionate, jo trasa yra maždaug 1,5 km aukštyje."

Lietuvos rinktinė liko Italijoje, kur bando geriau aklimatizuotis aukštikalnėse. Į Šveicariją mūsiškiai išvyks likus porai dienų iki pasaulio čempionato. „Tikimės, kad sportininkai spės atsigauti ir pasirengti čempionatui, bet viduje kirba įtarimas, kad nebus paprasta persikelti iš vienų aukštikalnių į kitas. Toks yra sportas, ne mes vieni esame tokios situacijos įkaitai. Tik tiek, kad nesame italai, šveicarai ar prancūzai, kurių sportininkų didžioji dalis kilę iš kalnų ir jiems nereikia jokios adaptacijos", - pastebėjo A.Daugirdas.

Jis atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą - galimybę varijuoti sudėtimi: „Tos komandos, kurios turi ilgesnį suolelį, antrąsias rinktines, gali keisti sudėtis, kitaip ruoštis pagrindiniams startams. Be abejo, tai yra pranašumas. O mūsų nėra daug, tad tenka vykti į visas įskaitines varžybas."

Italijos kalnuose lietuviai ne tik ilsisi ir ruošiasi. Dar viena užduotis - išvengti dažnos biatlonininkų problemos, tai yra ligų. „Dabar yra labai įtemptas ir pavojingas laikas. Neduokdie pasitaikys trauma ar virusas. Nenorime, kad sportininkai turėtų pertrauką, kelių dienų poilsį. Reikia kuo labiau izoliuotis nuo viešųjų erdvių, kad visi galėtų sveiki atvykti į Šveicariją ir ten atstovauti Lietuvai", - teigė A.Daugirdas.

Baltas pavydas latviams

Federacijos vadovas prieš pasaulio čempionatą aukštų tikslų nekelia, bet tikisi, kad V.Stroliai, o galbūt ir M.Fominui pavyks užimti „įskaitines vietas". Įskaitinėmis A.Daugirdas vadina tas vietas, kurios, skaičiuojant valstybės paramos dydį federacijai, virsta taškais, o pastarieji - pinigais. Europos čempionate tokia vieta buvo ne žemesnė nei 24-oji, pasaulio čempionate - 32-oji.

Kai kuriose sporto šakose trumpa pertrauka tarp varžybų gali būti ir naudinga. Pavyzdžiui, krepšinyje dažnai geriau žaidžia ta komanda, kuri nespėjo prarasti ritmo, o ne ta, kuri kelias savaites ilsėjosi.

A.Daugirdo nuomone, biatlone situacija kiek kitokia: „Jei visas sezonas nebūtų toks įtemptas, manau, sportininkams nebūtų problema atlaikyti tuos du čempionatus su dešimties dienų pertrauka. Problema tame, kad sezonas, prasidedantis lapkričio pabaigoje, yra labai įtemptas. Beveik kiekvieną savaitgalį vykdavo pasaulio taurės etapai ir mūsų pagrindiniai sportininkai privalėjo juose dalyvauti dėl olimpinės atrankos.

Kai kitose sporto šakose Europos ar pasaulio čempionatui galima tikslingai ruoštis kokius du mėnesius, sudalyvaujant tik keliose kontrolinėse varžybėlėse, tai yra vienas dalykas. Kitas dalykas, kai nuolat startuoji ir prieš čempionatą gauni tik kelias dienas poilsio. Žmogus juk nėra robotas, jo negalima kiekvieną kartą įjungti kaip naujo. Juo labiau kai varžybos vyksta aukštikalnėse."

Tačiau, kaip ir krepšinyje, komanda, turinti ilgesnį atsarginių suolelį, sau gali leisti daugiau. A.Daugirdas pateikė Latvijos rinktinės pavyzdį. Jos lyderis Andrejus Rastorgujevas praleido šeštąjį pasaulio taurės etapą, nedalyvavo ir Europos čempionate. „Jis turėjo geras tris savaites pasiruošti pasaulio čempionatui ir aš nenustebsiu, jei Šveicarijoje jam pavyks kovoti dėl aukščiausių vietų", - svarstė A.Daugirdas. Latvių moterų komandos lyderė Baiba Bendika kryptingai rengėsi Europos čempionatui ir tai virto aukso medaliu persekiojimo lenktynėse bei bronza sprinte.

Persvaros turėtų užtekti

Iki komandinių olimpinių kelialapių dalybų pabaigos liko pasaulio čempionatas ir trys taurės etapai. Jei atranka baigtųsi dabar, į Milano-Kortinos žaidynes patektų tiek Lietuvos vyrai, tiek moterys. 2333 taškus turintys vyrai Nacijų taurės įskaitoje užima 19-ąją vietą. 20-oje pozicijoje esantis Kazachstanas yra surinkęs 1987 taškus, laipteliu žemiau esanti Kanada - 1962 taškus. Palyginimui, nuo 18-oje vietoje esančių bulgarų lietuvius skiria tik 77 taškai.

Lietuvos moterys su 2087 taškais yra 20-oje pozicijoje. Padėtis lyg ir „slidi", kristi žemiau jau negalima, tačiau persvara prieš persekiotojas yra nemaža. 21-oje vietoje rikiuojasi Kazachstanas (1791 tšk.), 22-oje - Moldova (1435 tšk.).

„Tikiu tiek vyrų, tiek moterų rinktinėmis. Potencialiai tiek vyrai, tiek moterys gali pakilti ir aukščiau, bet mes drastiškų reikalavimų nekeliame. Esame užsibrėžę konkretų pagrindinį tikslą - reikia išsilaikyti 20-ukuose, kad galėtume ramiai ruoštis olimpinėms žaidynėms. Ar tai realu? Taip, tai realu. Dabartinė padėtis Nacijų įskaitoje rodo, kad turime nemažą atotrūkį nuo persekiotojų ir gal galėtume atsikvėpti lengviau. Tačiau užmigti dar negalime. Užtektų praleisti porą estafečių ir viskas - kelių šimtų taškų persvara sudegtų. Geriau nerizikuoti, šturmuoti visas įskaitines varžybas ir rinkti taškus", - pabrėžė A.Daugirdas. Jeigu į Milano-Kortinos žaidynes vyktų 8 sportininkai, tai būtų gausiausia olimpinė delegacija mūsų šalies biatlono istorijoje.