Emigrantų vaikai olimpinėje viršūnėje

Pasaulio rekordininkė

Olimpiniai 2016-ieji Lietuvai atnešė keturis Rio de Žaneiro žaidynių medalių komplektus. Vakar prizininkai buvo pagerbti geriausių sportininkų apdovanojimuose, bet olimpiniams metams baigiantis galima prisiminti ir kitus atletus. Jų pavardės lietuviškos, bet jie žaidynes laimėjo atstovaudami ne Lietuvos valstybei ir net ne TSRS okupuotai Lietuvos „tarybinei“ respublikai. „Sporto gyvenimas“ yra rašęs apie krepšininko Prano Lubino pergalę 1936 m. Berlyno olimpinėse žaidynėse. Puikiai žinomas ir faktas, kad ledo ritulininkas Darius Kasparaitis olimpiniu čempionu tapo žaisdamas Rusijos rinktinėje.

Šįkart prisiminkime lietuvių kilmės sportininkus, kurie triumfavo žaidynėse, bet Lietuvoje net nėra buvę. Be abejo, jų pavardės žinomos daug mažiau nei P.Lubino ar D.Kasparaičio. Pirmoji šiame sąraše yra A.Osipavičiūtė. 1928 m., kai nepriklausomos Lietuvos sportininkai rėmėsi principu „svarbiausia - dalyvauti“ ir apie olimpinius medalius galėjo tik pasvajoti, JAV plaukikė triumfavo Amsterdamo žaidynėse. Ir ne vieną, o du kartus. Ji laimėjo 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi asmenines varžybas ir estafetę. Abejose rungtyse buvo pagerinti pasaulio rekordai.

Dukart olimpinė čempionė gimė 1911 m. Vorčesteryje, Masačusetso valstijoje. A.Osipavičiūtės gabumai buvo pastebimi plika akimi, ji baseine varžėsi ne su mergaitėmis, o su berniukais, bet olimpinės žaidynės atrodė sunkiai pasiekiamos. Plaukikė gimė anaiptol ne turtuolių šeimoje, jos tėvas Kazys dirbo vairuotoju laidotuvių biure. Mama buvo namų šeimininkė. „Ji buvo dukra emigrantų, kurie neturėjo pinigų nusiųsti ją į olimpines žaidynes ar koledžą, bet ji pasiekė abu šiuos tikslus“, - apie A.Osipavičiūtę yra sakiusi jos anūkė Kristina.

Ieškojo lietuvių

Visgi Vorčesterio bendruomenė surinko lėšų kelionei į Amsterdamą, o paskui pasitiko lietuvę kaip didvyrę. A.Osipavičiūtė iki šiol yra vienintelė olimpinė čempionė iš Vorčesterio. Po triumfo žaidynėse vietos žmonės surinko dar 4 tūkst. dolerių, kad Albina galėtų studijuoti Brauno universitete. 1929 m. San Fransiske ji dar kartą pagerino pasaulio rekordą, bet sportas po truputį užleido vietą šeimai. A.Osipavičiūtė ištekėjo už Brauno universiteto krepšinio komandos nario Harisono van Akeno (Harrison van Aken). 1984 m. ji buvo įtraukta į universiteto Šlovės alėją (Hall of fame). Deja, jau po mirties.

Olimpinė čempionė mirė 1964 m. Ji niekada nesilankė Lietuvoje, bet puikiai žinojo, iš kur kilo jos šeima. „Atsimenu, ji sakė, kad Amsterdame ieškojo kitų lietuvių. Ji didžiavosi savo šaknimis net ir būdama olimpinėse žaidynėse“, - lietuviškam laikraščiui „Draugas“ teigė A.Osipavičiūtės sūnus Deividas. Dar jis prisiminė, kad senelių namuose visada būdavo kalbama lietuviškai. Netgi prieš pagerindama pasaulio rekordą San Fransiske A.Osipavičiūtė esą lankėsi vietos lietuvių vakarėlyje.

Sunku pasakyti, ar savo lietuviškas šaknis labai brangino kitas olimpinis čempionas E.Rimkus. Apie jo gyvenimą žinoma mažiau. Svarbiausias faktas, kad 1948 m. Sankt Morico olimpinėse žaidynėse Šveicarijoje E.Rimkus su JAV komanda laimėjo bobslėjaus keturviečių varžybas. Beje, bobslėjumi jis užsiiminėjo trumpai, tik 1947 ir 1948 m. Be triumfo olimpinėse žaidynėse, didžiausias pasiekimas buvo, kad 1947 m. pavyko užimti antrąją vietą JAV čempionate.

E.Rimkus gimė 1913 m. Šenektadyje, Niujorko valstijoje. Jis buvo tikrai sportiškas žmogus, nes mokykloje žaidė krepšinį ir užsiėmė lengvąja atletika, universitete tapo futbolo komandos kapitonu. Po studijų E.Rimkus beveik 40 metų dirbo bendrovėje „General Electric“. Anapilin jis iškeliavo 1999 m.

Vėliavnešė Londone

Dar dvi lietuvių kilmės olimpinės čempionės yra šiuolaikinės sportininkės, jos dalyvavo ir Rio de Žaneiro žaidynėse. Portlande, Oregono valstijoje, gimusiai M.Žagunis tai buvo ketvirtosios žaidynės. Deja, pačios nesėkmingiausios, nes pralaimėta jau aštuntfinalyje. Nepasisekė ir 2012 m. Londone, kur Mariela pralaimėjo kovą dėl bronzos.

Nepaisant šių nesėkmių, M.Žagunis yra dukart olimpinė čempionė. Asmeninėse fechtavimosi kardu varžybose ji triumfavo 2004 m. Atėnuose ir 2008 m. Pekine. Be to, Pekine M.Žagunis pelnė bronzą komandų varžybose. Jos sąskaitoje yra ir keturi pasaulio čempionės titulai. 2012 m. Londono žaidynėse lietuvių kilmės sportininkė buvo JAV komandos vėliavnešė. Beje, 2004 m. tapti olimpine čempione jai padėjo ir sėkmė. M.Žagunis pagal reitingą sąraše buvo pirmoji už ribos. Sportininkė apskritai neturėjo vykti į Atėnus, bet kelią atvėrė Nigerija, atsisakiusi siųsti savo komandą. Iškovojusi auksą, Mariela tapo pirmąja JAV fechtuotoja olimpine čempione per 100 metų.

M.Žagunis gimė sportiškoje šeimoje. Jos tėvas Robertas ir mama Ketė (Cathy) dalyvavo 1976 m. olimpinių žaidynių irklavimo varžybose. Iš Lietuvos emigravo M.Žagunis proseneliai. Lietuviškoje JAV spaudoje rašoma, kad sportininkės senelis Leonas (Leo) aktyviai dalyvavo vietos lietuvių veikloje.

Gynybos specialistė

Rankininkės V.Žilinskaitės triumfo valanda atėjo būtent Rio de Žaneire. 27 metų sportininkė atstovavo Rusijos rinktinei, kuri finale 22:19 palaužė prancūzes. Tai buvo pirmas Rusijos rankininkių triumfas olimpinėse žaidynėse. V.Žilinskaitė žaidė ir 2012 m. Londone, bet ten jos komanda pralaimėjo ketvirtfinalyje.

Viktorija gimė Urajaus mieste, Chanty Mansijsko apskrityje. Jos senelis į Rusiją atvyko iš Vilniaus. V.Žilinskaitė lietuviškai nemoka ir jokių ryšių su protėvių šalimi jau neturi. Rankinio aukštumų ji siekė Ufos, Toljačio ir Astrachanės klubuose, o šiemet persikėlė į Krasnodaro ekipą „Kuban“. Su Toljačio „Lada“ Viktorija 2012 ir 2014 m. iškovojo EHF taurę. 188 cm ūgio rankininkė klube žaidžia kairiojo „pusiau krašto“ pozicijoje ir yra rezultatyvi. Rugsėjį ji netgi tapo rezultatyviausia „Kuban“ žaidėja, per 7 mačus pelnė 37 įvarčius.

Rinktinėje V.Žilinskaitės vaidmuo yra visai kitoks, ji atsakinga už gynybą. Pavyzdžiui, olimpinių žaidynių finale Viktorija žaidė 20 min., tačiau įvarčių nepelnė. Jų trūkumą kompensuoja medaliai. V.Žilinskaitė yra 2009 m. pasaulio čempionė ir 2008 m. Europos pirmenybių bronzos medalio laimėtoja. Deja, padidinti apdovanojimų kolekcijos nepavyko praėjusį savaitgalį Švedijoje pasibaigusiame Europos čempionate. V.Žilinskaitė vėl atstovavo Rusijos rinktinei, bet ši iškrito po antrojo etapo.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Sporto gyvenimas“