Geriau nei Tokijuje, bet toli iki Londono

Paryžiaus olimpinės žaidynės Lietuvai buvo prastokos pagal dalyvių skaičių, vidutiniškos pagal iškovotus medalius, bet sėkmingos pagal užimtas 4-8 vietas, kurios žaidynėse taip pat laikomos prizinėmis. Be abejo, šiemetinis pasirodymas visais atžvilgiais geresnis nei prieš trejus metus Tokijuje. Tačiau apie tokias žaidynes kaip 2012 m. Londone dabar galima tik pasvajoti.

Disko metiko Mykolo Aleknos ir breiko šokėjos Dominikos Banevič sidabras, irkluotojos Viktorijos Senkutės ir 3x3 krepšinio rinktinės bronza - keturių medalių tikrai užteko, kad Lietuvos sporto gerbėjai atsidustų lengviau. Palyginti su 2021-ųjų Tokijo žaidynėmis, kuriose suspindo tik penkiakovininkės Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sidabras, Paryžius buvo atgaiva. Lietuvos sportas dar nemirė - įrodyta. Tačiau jis tikrai negrįžo į aukštumas, kuriose buvo prieš 12 ar 24 metus. Tai irgi nesunku įrodyti, pažvelgus į skaičius.

Trūko tik aukso

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuva siuntė savo delegacijas į devynerias vasaros olimpines žaidynes. Palyginkime jas pagal tris kriterijus, pirmasis iš jų - dalyvių skaičius. Paryžiuje mūsų šalis turėjo 51 atstovą, kuklesnės buvo tik dvejos iš ankstesnių žaidynių. 47 sportininkus Lietuva pasiuntė į debiutines 1992 m. žaidynes Barselonoje, antirekordinę 42 atletų delegaciją - į Tokijų. Rekordas - 71 sportininkas - pasiektas 2008 m. Pekine. Net ir gerokai mažiau laike nutolusiose 2016 m. Rio de Žaneiro žaidynėse Lietuva turėjo daug daugiau atstovų - 67.

Antrasis, bet labiausiai pastebimas kriterijus - medalių skaičius. Pagal jį Lietuva Paryžiaus žaidynėse su 2 sidabro ir 2 bronzos apdovanojimais jau atrodo gerokai solidžiau. Ne taip gerai, kaip 2000-ųjų Sidnėjuje ar 2012-ųjų Londone, kur pelnyta po 2 aukso ir 3 bronzos medalius, bet visai netoli 2008-ųjų Pekino (3 sidabrai, 2 bronzos).

Jei skaičiuotume tik medalių skaičių, būtų galima teigti, kad Paryžiuje lietuviai startavo sėkmingiau nei Barselonoje ir 2004 m. Atėnuose. Ten buvo mažiau apdovanojimų, bet ten buvo auksas. Nustatant valstybių vietas medalių lentelėje būtent jis lemia daugiausiai, bendras medalių skaičius - antraeilis rodiklis.

O dėl to, kad Paryžiuje pasirodymas buvo sėkmingenis nei 1996 m. Atlantoje (1 bronza), Rio de Žaneire (1 sidabras, 3 bronzos) ir Tokijuje, neverta diskutuoti.

Šalia pakylos

Yra dar vienas kriterijus, kuris neretai užmirštamas - 4-8 pozicijos. Be reikalo užmirštamas, nes šias vietas užėmę sportininkai irgi laikomi olimpiniais prizininkais, gauna premijas. Porą medalių valstybė gali „sužvejoti" ir turėdama vos vieną talentingą sportininką, pavyzdžiui, Sent Lusijai Paryžiuje užteko bėgikės Žulien Alfred (Julien Alfred), kuri iškovojo ir auksą, ir sidabrą. Bet jei atsiranda ir būrelis 4-8 vietas užimančų atletų, tai jau ne atsitiktinumas ir ne vieno žmogaus nuopelnai. Tai parodo, kad valstybėje sėkmingai kultivuojamos ne viena ir ne dvi sporto šakos.

Paryžiuje 4-8 vietas užėmusių lietuvių būrys buvo gausus. Mūsiškių sąskaitoje - 4 penktosios, 3 septintosios ir 2 aštuntosios pozicijos. Pagal šį rodiklį geriau buvo tik Londone. Ten ant pakylos nelipo, bet vietas iki aštuntosios užėmė 12 Lietuvos sportininkų arba komandų, įskaičiuojant vyrų krepšinio rinktinę. Sudėjus viską, būtent Londono žaidynės mūsų šaliai buvo pačios sėkmingiausios.

17-oji vieta pasaulyje

Medalių lentelėje Lietuva užėmė 70-ąją vietą tarp 91-os šalies, kurių atletai pelnė bent po vieną apdovanojimą. Iškart pastebėta, kad aplenkėme beveik pusantro milijardo gyventojų turinčią Indiją, kuri su 1 sidabro ir 5 bronzos medaliais liko 71-a. O Latvija ir Estija šįkart apskritai liko be nieko.

70-oji vieta yra garbinga, bet Lietuva atsiduria daug aukščiau, skaičiuojant medalių ir gyventojų skaičiaus santykį. Vienas mūsų sportininkų medalis teko 722,8 tūkst. gyventojų ir pagal šį rodiklį pasaulyje esame 17-oje pozicijoje.

Reikia turėti galvoje, kad taip skaičiuojant mažos valstybės turi pranašumą. Šiame reitinge pirmauja Grenada, turinti 2 medalius ir 112,6 tūkst. gyventojų. Antrojoje vietoje yra Dominika su 1 medaliu ir 67,4 tūkst. gyventojų, trečiojoje - Sent Lusija su 2 medaliais ir 184,1 tūkst. gyventojų. O, pavyzdžiui, bendroje medalių įskaitoje triumfavusios Jungtinės Valstijos šiame reitinge yra tik 47-oje pozicijoje - 126 apdovanojimai ir 335,8 mln. žmonių. Vienas medalis tenka 2,66 mln. gyventojų.

Tarp vidutinio dydžio valstybių stebina Naujosios Zelandijos pasiekimas - 20 apdovanojimų ir 5,4 mln. gyventojų, tai yra vienas medalis 267 tūkst. „galvų". Didesniu produktyvumu gali pasigirti tik aukščiau minėtos trys „nykštukinės" salų valstybės. Tarp Europos valstybių išsiskiria aštuntąją vietą užimanti Vengrija su 19 apdovanojimų ir 9,6 mln. gyventojų. Vidutiniškai - maždaug 0,5 mln. žmonių vienam medaliui.

Žvilgsnis į Los Andželą

Per devynerias olimpines žaidynes Lietuvos sportininkai iš viso yra iškovoję 30 medalių: 7 - lengvojoje atletikoje, 5 - šiuolaikinėje penkiakovėje, 4 - irklavime, 3 - krepšinyje, 2 - imtynėse, po 1 - šaudyme, dviračių sporte, buriavime, plaukime, baidarių ir kanojų irklavime, bokse, sunkiojoje atletikoje, 3x3 krepšinyje ir breike.

Istorija rodo, kur esame stipriausi. M.Aleknai 2008 m. Los Andželo žaidynėse bus tik 25-eri, pagal disko metikų standartus jis dar tik artės prie brandos. V.Senkutei bus 32-eji, tikrai ne kritinis amžius irkluotojai. Tą patį galima pasakyti apie Kamilės Kralikaitės ir Ievos Adomavičiūtės, brolių Domantų ir Dovydo Stankūnų tandemus. Taigi, lengvojoje atletikoje ir irklavime galimai vėl turėsime stiprias pozicijas.

3x3 krepšinio rinktinėje, be abejo, reikės rimtų pokyčių, nes Š.Vingeliui jau 34-eri, G.Matuliui - 37-eri. Skaudžiausia, kad iškovoti savo antrojo medalio Los Andžele negalės D.Banevič. Breiko tiesiog nebus 2028 m. žaidynių programoje. Nebus joje ir bokso. O kas bus naujo? Bus lietuviams visiškai svetimų sporto šakų paketas - lakrosas, skvošas, kriketas, amerikietiško futbolo versija (su mažiau kontakto), beisbolas ir softbolas. Tikrai ne tas rinkinys, kurio dirvonuose Lietuva galėtų tikėtis užauginti medalininkus.